Pandemija mus pasiekė šiek tiek vėliau nei kai kurias kitas Europos šalis, dėl to daugumai mūsų viskas dar tik prasideda. Džena Palio, dviejų vaikų mama, gyvenanti Italijoje, pasidalino savo pastebėjimais ir išvadomis, kurias padarė per penkias neapsakomai ilgas karantino savaites.
***
Prasidėjo šeštoji savaitė, kai mūsų keturių narių šeima gyvena užsidariusi namuose. Draudimai ir apribojimai dabar griežti kaip niekada, ir jie teisingi bei pateisinami. Daugiau jokio bėgiojimo rytais, važinėjimosi dviračiais, jokių žygių po parduotuves, kad nusipirktum porą daiktų. Gryno oro įkvepiame savo balkone ir labai džiaugiamės, kad jį turime. Tūnome namuose ir kol kas nepanašu, kad artimiausiu laiku galėsime iš jų išeiti.
Vyras kartą į savaitę dedasi kaukę ir eina pirkti būtiniausio, o paskui nusirengia palei duris, eina į dušą ir iškart meta drabužius į skalbimo mašiną. Vaikai jau nebeprašo leisti į lauką. Nupieštos ant balkonų vaivorykštės pradeda blukti – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme. Bet mes vis dar čia, mes saugūs, sveiki ir mes mylime vienas kitą. Kartoju sau tai kiekvieną dieną, net kai situacija išorėje pablogėja.
Nesu motinystės guru, nesu sveikatos ar krizių kontrolės specialistė – visiškai ne. Stengiuosi dorotis su visu tuo lygiai taip pat, kaip ir jūs, mieli, nuostabūs žmonės, tiesiog mano patirtis keliomis savaitėmis ilgesnė ir turtingesnė.
Norėčiau papasakoti jums apie tai, ką darome, sužinome ir sugalvojame ir kas iš to gaunasi naudingo. Mano patarimai galbūt pravers tiems, kurie netikėtai suprato, kad dabar jiems teks darbuotis iš namų su vaikais. Pasikartosiu – ne faktas, kad jums tai padės. Jums bet koki atveju teks susirasti nuosavą kelią, o mano rekomendacijos – viso labo nedidelis praktiškas ir emocinis palaikymas tiems, kuriems jo reikia.
Darykite viską, ką galite, tačiau tik tai, ką išties galite
Punktas skirtas jums, darboholikai. Jei neįvykdysite kiekvieno punkto iš savo vaiko lavinimosi programos – patikėkite, tai nieko baisaus. Mes bandome suderinti du dirbančius iš namų tėvus, susigaudyti vaikų darželio programoje ir neleisti, kad mūsų trimečio smegenys išsilydytų nuo pernelyg daug prie ekrano praleidžiamo laiko. Plius maistas, namų tvarkymas, pertraukos fiziniam aktyvumui ir žaidimai su vaikais – tikri žaidimai.
Kartais visa tai veikia, kartais – ne. Jūsų emocijos kaitaliojasi ir normalią normalaus gyvenimo dieną, dėl to nieko nuostabaus, kad tie svyravimai kelis kartus sustiprėja šitame knibždėlyne, kurį vadiname namais. Dienos pabaigoje aš tiesiog stengiuosi prisiminti savo pačios patarimą: nereikalauti iš savęs pernelyg daug.
Suraskite laiko pamokyti vaikus to, ko jiems trūksta, mokantis iš namų
Be įprastų dalykų, tokių kaip skaitymas ar rašymas, mokykla moko kito svarbaus įgūdžio: sąveikavimo su kitais žmonėmis. Pakelti ranką, palaukti savo eilės, nesukčiauti žaidžiant. Tai tie momentai, kuriems verta skirti laiko namuose.
Pavyzdžiui, valgio metu mes žaidžiame „Klausimus” (pats populiariausias: „Koks tavo mėgstamiausias gyvūnas?”), į kuriuos visi atsako iš eilės, o kiti pakelia ranką ir laukia, kada jiems suteiks žodį. Puikus būdas surasti naujų temų ir pasimokyti mandagumo. Galima pasinaudoti stalo žaidimais, kad išmoktume daryti kažką iš eilės, o paskirti pagalbininkai atlikti konkrečius darbus buityje padeda sukurti namuose vienybės ir susitelkimo jausmą.
Paeksperimentuokite su maistu
Ne, aš nesiruošiu duoti jums maistingų ir naudingų špinatų kukulių recepto. Maisto gaminimas niekada nebuvo mano stiprioji pusė. Vienintelis patarimas, kurį galiu jums duoti – gaminimas be atliekų. Labai sunku kiekvieną dieną tris kartus gaminti šeimai, dėl to stengiamės paversti maisto likučius naujais patiekalais. Paskutinis dalykas, kurį dabar norėtųsi daryti – išmesti maistą.
Svarbiausia gudrybė šiame reikale – maskuotė. Paimu faršo likučius nuo tako ir padarau bulvių užkepėlę arba gaminu sūrio-ryžių kukulius iš garnyro likučių. Bazinė likučių taisyklė pas mus tokia: pridėkite ten kiaušinių ir pavadinkite, kas gausis, fritata. Arba supjaustykite, pridėkite ryžių ir pavadinkite tai boulu. Taip pat stengiamės sugalvoti naujų šeimos tradicijų, pavyzdžiui, picos arba tako vakarėliai. Šitaip ateityje atsiranda kažkas tokio, ko galima nekantriai laukti.
Neįsijauskite viską išmesti
Dabar, kai namuose atsirado laisvo laiko, jums gali pasirodyti, kad tai puikus pretekstas atsikratyti viso susikaupusio šlamšto. Štai jums mano patarimas: su savo daiktais galite elgtis kaip norite, bet neverta to paties daryti su vaikų daiktais. Jeigu tai jų pačių iniciatyva, tada viskas gerai, bet aš visgi neišmesčiau jų daiktų savo pačios norų paskatinta. Vaikų pasaulis jau ir taip apsivertė aukštyn kojomis ir dabar jų asmeniniai daiktai turi kur kas didesnę reikšmę, nei kada nors anksčiau. Leiskite jiems išsaugoti tai, ką jie turi, net jeigu tai pigus plastmasinis žaisliukas iš greito maisto restorano.
Paskirkite laiko riksmams
Šitą idėją man pakišo draugė, priminusi, kad riksmai – vienas iš būdų atsikratyti streso. Kai pajutote, kad įtampa namuose auga, o vaikai pradeda pavargti, surinkite juos viename kambaryje ir surenkite dviejų minučių riksmų sesiją. Galite garsiau paleisti muziką, kad ji užgožtų šauksmus (aha, visai kaip siaubo filmuose).
Džiaukitės paprastais dalykais. Pavyzdžiui, dušu
Pamenate tą laiką, kai ką tik pagimdėte ir pradėjote vertinti pačius paprasčiausius dalykus, kurie leisdavo jums likti vienai? Atėjo laikas prisiminti visa tai ir susirasti džiaugsmo paprastume. Mano naujausias pomėgis – ilgalaikis, karštas dušas. Atėjo laikas drėkinti, skusti, kondicionuoti, nuplauti ir viską kartoti iš naujo, dainuojant. Mėgaukitės tuo – tai būtina jūsų gerovei.
Kurkite – tai ramina, padeda ir, kaip taisyklė, nekelia triukšmo
Greičiausiai iki šios dienos jūs jau prikūrėte daugybę rankdarbių drauge su vaikais, dėl to nerekomenduoju kraustytis iš proto, mėginant išmokyti vaiką sulankstyti vienaragį iš popieriaus lapo. Viskas labai paprasta: duokite vaikui instrumentus ir paaiškinkite taisykles. Didelis popieriaus lapas, akvarelių rinkinys, keli popieriniai rankšluosčiai. Paaiškinkite, kaip elgtis su medžiagomis ir suteikite laisvę kurti. Jiems to reikia, tai – būdas atsipalaiduoti, prasiblaškyti. Tai padeda geriau jaustis.
Nepamirškite – esate viena komanda
Mudviejų su vyru profesijos skirtingos, aš – piešimo mokytoja, vyras – buhalteris. Mes, aišku, kartais bandome aiškintis, kieno darbas labiau nuvargina ir kuris iš jų turi aukštesnį prioritetą (pavyzdžiui, kai suserga vaikai). Dabar dirbame bendroje erdvėje ir mūsų darbo valandos sutampa. Dabar tenka drauge koordinuoti savo darbus, tvarkyti reikalus ir rūpintis visais šeimos nariais. Kiekvieną dieną. Mes jaučiame, kad esame lygūs – kaip kolegos absoliučiai beprotiškame ofise. Paaiškėjo, kad tai ne taip jau ir blogai.
Suraskite būdų emocinei iškrovai
Šiandien mano kantrybė trūko. Absoliučiai. Kažkur tarp matematikos pamokos ir šokių mokančio video man sužibo raudonas šviesoforo signalas. Toks stiprus signalas, kurio neužgesinsi nei giliu kvėpavimu, nei jogos asanomis. Pajutau, kad reikia skubiai kapstytis iš šios situacijos, dėl to užsidariau virtuvėje. Visą savo agresiją nukreipiau į bulvių maišą. Nuskutau visas. Peiliu (niekas nenukentėjo).
Kai nebegalite pasinaudoti sau įprastais iškrovos būdais (pavyzdžiui, sporto sale ar vakarėliu su draugais), galite susirasti jų pačiose netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, bulvių maiše.
Apsikabinimai
Esu neįtikėtinai dėkinga už tai, kad įstrigau karantine su kitais žmonėmis (tikras stebuklas: su be galo mylima šeima). Per pastarąsias savaites mes apkabiname vienas kitą žymiai dažniau ir stipriau nei anksčiau. Aš apkabinu savo dukras, o dar savo draugus, mokinius, kolegas ir šeimą Niujorke. Apkabinu vyrą, o drauge su juo – visus tuos narsius žmones, kurie gelbėja gyvybes ir tuos, kurie jau niekada nieko neapkabins. Apkabinu, kad nuvyčiau skausmą, nuoskaudą, netikrumą, viso to, kas vyksta nerealumo jausmą. Ir apkabinu pačią save. Dabar mums visiems labai pravers apkabinimai.
