Lašišos naudą sunku paneigti: ji yra naudingų omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitamino B12, kalio ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Todėl šią žuvį verta įtraukti į savo mitybą, o tam reikia žinoti, kaip pasirinkti kokybišką produktą, rašo „The Takeout”.
Leidinys kreipėsi į kelis lašišos ekspertus. Tai – suši ekspertas Scott Kono, receptų autorė ir žuvies pardavėjo dukra Ellie Hagerty, virėjas Adam Witt, šefas, knygos „Marisell’s Simple Asian Cookbook“ autorė Marisell Gentile. Visi jie sutinka, kad parduotuvėje galima rasti geros lašišos, tačiau reikia žinoti, ko ieškoti.
Yra keletas lašišos rūšių, ir kiekviena turi savo ypatybių. Pavyzdžiui, karališkoji lašiša, arba čaviča, yra Ramiojo vandenyno rūšis. Pasak Gentile, jis yra riebus, sodrus, turi daug riebalų.
Nerka, arba raudonoji lašiša, paplitusi Aliaskoje ir Kanadoje. Ji yra mažiau riebi, tačiau turi mėsingesnę konsistenciją. Šioje rūšyje yra didelė koncentracija širdžiai naudingų omega-3 riebalų rūgščių.
Didžioji lašiša, arba sidabrinė lašiša, yra švelnesnė ir turi mažiau riebalų nei kitos Ramiojo vandenyno rūšys, taip pat turi švelnų skonį.
Labiausiai paplitusi lašišos rūšis JAV yra Atlanto lašiša, kuri dažnai auginama fermose. Ši prieinama žuvis dažnai yra minkštesnė ir lengvesnio skonio nei Ramiojo vandenyno lašiša. Gentile pažymi, kad Atlanto lašiša yra labai lengvai paruošima ir labai universali.
Pažymima, kad aukščiausios kokybės lašiša yra laukinė. Pasak Hagerio, ji turi sodrų, gilų skonį, o jos sezonas JAV yra vasara. Tačiau žymiai prieinamesnė yra ūkiuose auginama lašiša. Ekspertai tvirtina, kad ji verta dėmesio ir jos nereikia bijoti, nes šiuolaikiniai lašišos auginimo metodai yra saugūs. Dar vienas jos privalumas – ji prieinama šviežia ištisus metus.
Lašišos kokybę galima nustatyti pagal spalvą, tekstūrą ir kvapą
Spalva
Mėsos spalva turi būti ryškiai rožinė, oranžinė arba raudona, priklausomai nuo veislės.
„Nesvarbu, ar perkate laukinę lašišą, ar ūkyje išaugintą, minkštimas turi būti sodrios ir vienodos spalvos, o ne blyškus ar pilkas“, – paaiškino Hagerty.
Pasak jos, jei etiketėje nurodyta, kad „pridėtas dažiklis‘” to bijoti nereikia. Paprastai tai reiškia, kad lašišos pašaras buvo papildytas natūraliu pigmentu, vadinamu astaksantinu. Būtent astaksantino buvimas paaiškina, kodėl virtos krevetės ir krabai yra oranžinės-raudonos spalvos. Vandenyne laukinė lašiša astaksantiną gauna iš savo natūralaus raciono, maitindamasi planktonu.
Tekstūra
Ekspertai sutinka, kad šviežia lašiša turi būti tvirta, o ne minkšta. Tai galite patikrinti šiek tiek paspaudžiant mėsą. Lašiša turi iškart grįžti į ankstesnę formą. Jei įdubimas lieka, ieškokite kito varianto.
Lašišos paviršius turi būti šiek tiek drėgnas, bet nelipnus. Witt pataria vengti žuvies, kuri yra slidi, nes tai yra gedimo požymis. Kitas nerimą keliantis požymis yra tai, kad lašišos sultys pradeda kauptis pakuotėje. Pasak Hagerty, jei žuvis yra iš anksto supjaustyta ir guli skystyje, „tai nėra labai geras ženklas“.
Laikymo terminas
Hagerty pataria pabandyti sužinoti, kada žuvis buvo supjaustyta filė. Laikas, praėjęs nuo to momento, vadinamas „be peilio laiku“.
„Net jei lašiša buvo pristatyta šiandien, ji galėjo būti supjaustyta prieš keletą dienų… O jūs ieškote žuvies, kuri nebuvo laikoma konteineryje, neišdžiūvo ir neprarado skonio“, – sako ji.
Tai svarbu, nes po supjaustymo mėsa patenka į atvirą orą ir oksiduojasi. Dėl šio nemalonaus proceso švieži produktai po supjaustymo tampa rudi. Oksidacija prasideda nuo vos pastebimų spalvos pokyčių, bet galiausiai veda prie gedimo. Kitaip tariant, kuo trumpiau žuvis laikoma supjaustyta, tuo geriau.
Jei perkate nesupjaustytą lašišą, atkreipkite dėmesį į jos odą. Matinės žvynelės rodo, kad žuvis jau nėra šviežia. Taip pat svarbus šviežumo požymis yra kvapas. Pasak Džentile, šviežia lašiša turi kvepėti vandenynu – „švariai, traškiai ir sūriai“.
Ar reikia atsisakyti šaldytos lašišos
Kono patikino, kad nėra būtina atsisakyti šaldytos lašišos. Pasak jo, „šaldyta lašiša yra tokia pat skani ir kokybiška kaip šviežia“, jei ji laikoma žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje.
Hagerte papasakojo, kaip teisingai atšildyti žuvį. Ji sako, kad greitas lašišos atšildymas vandenyje sugadins jos tekstūrą.
„Atšildykite ją lėtai, padėję į šaldytuvą nakčiai, ir prieš ruošimą nusausinkite“, – paaiškino ji.
Ar verta valgyti konservuotą lašišą
Konservuota lašiša yra visiškai paruošta ir tinkama vartoti, todėl, Džentile ir Hagerte nuomone, jis yra nepakankamai vertinamas maisto produktas. Kaip ir šviežia lašiša, konservuota lašiša yra turtinga maistinių medžiagų, pabrėžė jie.
