Kaip išsivaduoti nuo skurdžiaus mentaliteto

Patarlė „Neturtas – ne yda“ turbūt žinoma kiekvienam. Ar pastebėjote, kiek daug posakių apie turtą, skurdą ir turtingumą yra mūsų kalboje? „Turtingas vargšo neužjaus“, „Nori daug turėti, reikia darbą mylėti“, „Ne turtuose laimė“. Ypač dažnai tokias ir panašias frazes mėgsta kartoti vyresniosios kartos atstovai – tėvai, seneliai. Patys to nepastebėdami, mes imame sekti jų pavyzdžiu – iš pradžių kartojame frazes apie turtingumą ir skurdą, o paskui ir gyvename pagal mums užprogramuotus principus.

Bėga metai, auga pajamos, o su jomis – išlaidos ir skolos. Paprastas žmogus su vadinamosiomis vidutinėmis pajamomis dažnai būna įsitikinęs: „Sukis, kiek nori, o pinigų daugiau vis tiek neatsiras!“ Tiksliau, jų gal ir atsiranda kai kada, bet paprastai būna taip pat greitai ir neapgalvotai išleisti.

Ar susimąstėte kada nors, iš kur, kaip ir kodėl susiformavo toks mąstymas, susijęs su pinigais, uždarbiu, materialine gerove, biudžetu? Kodėl taip sunku išsiveržti iš savo finansinės kategorijos ir pakilti aukščiau? Mat toks mąstymas paveldimas – visai kaip močiutės servizas.

Patys to nepastebėdami, vaikai įsisavina protėvių filosofiją ir suaugę vadovaujasi jos principais visais finansiniais klausimais. Nepavyksta daugiau uždirbti? Nėra ko ir stengtis, reikia džiaugtis tuo, ką turi. Neišmokėjo laiku atlyginimo? Nieko tokio, juk mokame susiveržti diržus, ne tokius sunkumus ištvėrėme. Netikėtai atsirado papildomų pinigų? Palepinsime save ir nueisime į parduotuvę, kad greičiau išleistume viską iki paskutinio centro. Retos šventės ir nuolat „susiveržti diržai“ – visai ne tas gyvenimas, apie kurį svajoja dauguma šeimų.

Ar įmanoma ištrūkti iš tokio užburto rato?

Kai suvokiame, kad praktiškai visi klausimai, susiję su pinigais, anksčiau buvo sprendžiami vadovaujantis skurdžiaus filosofija, rūpestingai perduota mums vyresniosios kartos, nupurto šiurpas.

Žinoma, skirtingų šeimų elgesio modeliai šiek tiek skiriasi, būna nukrypimų į vieną ar kitą pusę (taupyti, leisti ir pan.), tačiau dauguma atvejų jie iš esmės panašūs: paprasti darbo žmonės dažniausiai neturi esminių šeimos biudžeto tvarkymo įgūdžių. Geriausiu atveju kontroliuojamos būtinos mėnesinės išlaidos, kas jau yra neblogai. Bet kaip su svajone susitaupyti (uždirbti) kokiam nors brangesniam pirkiniui, atostogoms, mokslams? Argi galima taupyti neatimant iš savęs mažų džiaugsmų? Iš tikrųjų finansiniai instrumentai yra ištisas mokslas, kurį įveikti gali kiekvienas žmogus.

Kaip išsivaduoti nuo skurdžiaus mąstysenos?

1. Jūsų finansinė padėtis yra tik jūsų rankose, o ne valstybės, tetos, dėdės, mamos ar močiutės. Tik jūsų! Išeitis viena – verslas. Nebūtina iškart tapti Steve‘u Jobsu. Pradėkite nuo mažų dalykų. Surašykite visas idėjas ir sritis, kuriose jums teko darbuotis. Kokią jūsų patirtį galima transformuoti į visuomeninę veiklą su pajamų šaltiniu?

2. Išmokite sudarinėti asmeninius pinigų kaupimo planus.

3. Išmokite tvarkyti šeimos biudžetą, skaičiuoti pajamas ir išlaidas.

4. Išanalizuokite, kokių pasyvų ir aktyvų yra jūsų šeimoje. Ar galima atsikratyti kai kurių nuostolių šaltinių?

5. Sudarykite išlaidų planą konkrečiam laikui (dienai, savaitei, mėnesiui). Visa tai nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Be to, mokytis niekada nevėlu. Kur kas baisiau – matyti, kad bėgant metams materialinė gerovė nė kiek nekinta, išlieka tokia pat, kaip prieš 10 metų. Visais būdais stenkitės atsikratyti vargšo mąstysenos. Paimkite savo finansinę padėtį į savo rankas!

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *