Jeigu šiandien tavimi baisiai žavisi, žinok – rytoj ims neapkęsti. Idealizacija ir neapykanta turi tą pačią prigimtį, tai – dvi tos pačios monetos pusės.
Iš pradžių tavimi žavisi, aukština, užkelia ant pjedestalo, o jeigu tai paviršutiniškas žmogus, tu jam esi įdomus/įdomi iki to laiko, kol jis visko apie tave nesužinos, kol turi jį kuo nustebinti. Kai naujumas išsikvėps, tapsi jam tarsi perskaitytu žurnalu, kuriame niekas nebestebina ir kurio likimas – būti išmestu lauk.
Jeigu priskiri žmogui nebūtas mintis, savybes ar turi jo adresu didelių lūkesčių, žmogus būtinai už tai keršys: arba nuoskaudomis, arba priešiškumu, arba paprasčiausiai nuo tavęs nusisuks.
Neduok to, ko žmogus iš tavęs neprašo ar negali priimti – kitaip jis iš tavęs juoksis arba paprasčiausiai negerbs.
Familiarumas santykiuose atsiranda po to, kai žmogus neapgalvotai atveria kitam savo širdį.
Tikri santykiai įmanomi tik su lygiaverčiais dvasia žmonėmis.
Atsiversi jaunesniam – sulauksi aibės priekaištų, visiško nesupratimo. Atsiversi vyresniam – prarasi pasitikėjimą ir pagarbą.
Meilė visada pakuždės, kaip teisingai elgtis. Protas, užsimaukšlintos idealizacijų kaukės, šablonai, stereotipai ir kiti iškraipyti vaizdiniai veda vien į nusivylimą.
