Kaip padėti vaikams išvengti išmaniųjų ekranų?

Originalas

Laikas, kurį praleidžiate prie ekranų, gali būti klastingas. Atostogaujant  prie ežero, jūros ar kaimo sodyboje kelios minutės darbo ir ramybės žvelgiant į ekraną galėtų atrodyti kaip puikus sumanymas. Bet šis sprendimas gali turėti ir atvirkščių pasekmių jums ir jūsų vaikams, jei tikitės rasti ramybę žiūrėdami į elektroninio prietaiso ekraną.

Kaip tiek gyvenime, tiek per atostogas sutrumpinti elektroninių prietaisų ekranų naudojimo laiką? Penkios strategijos padės jums išvengti žalingo ekranų poveikio.

Pirma, pasistenkite neįsistebeilyti į ekraną nuo pat ryto. Dienos pradžioje sėdus prie ekrano, pakyla dopamino kiekis jūsų ir jūsų vaiko smegenyse. Jeigu iš pat ryto vaikas žiūri į telefono ar į planšetinio kompiuterio ekraną, visos kitos per dieną atsirandančios patirtys jam pasirodys vidutiniškos, palyginti su ekrano stimuliavimu. Tokios veiklos, kurios įprastai vaikams patiktų, pavyzdžiui, važinėti dviračiu ar eiti į biblioteką, bus sutiktos su pasipriešinimu, nes jos tiesiog nebe tokios smagios, palyginti su patirtimi žaidžiant telefonu. Laikas, praleistas prie ekranų, pernelyg smarkiai stimuliuoja, o tai vargina ir vėliau sukuria nepasitenkinimą kitomis veiklomis.

Antra, naudokitės elektroniniais prietaisais tam tikrą laiko tarpą ir skirkite šiam užsiėmimui konkretų laiką. Vienas geriausių sprendimų – sutrumpinti laiką, kurį vaikas ir jūs praleidžiate prie ekranų, iki, pavyzdžiui, vienos valandos.  Tačiau taip pat svarbus žingsnis – nustatyti konkretų laiką, kuris bus skirtas kompiuteriui, išmaniajam telefonui ar planšetei. Vaikams iš pat pradžių toks sprendimas galėtų pasirodyti keistas – juk įprasta vaikams į rankas įduoti planšetę, kai jie jus smarkiai išvargina. Tačiau tiek jums, tiek jūsų vaikui bus geriau, jei leisite jiems būti prie ekranų tam tikru laiku kiekvieną dieną – taip juk ugdosi ir jų kantrybė gauti dalykus ne tuomet, kai labai smarkiai jų prašai, o laikytis taisyklių, mokytis kantrybės. Žinodami, kad tik tam tikru momentu galės pažaisti kompiuteriu ar telefonu, vaikai ramiau įsigyvens į kitas veiklas, kurias užtemdydavo galimybė greitai ir smarkiai paprašius gauti telefoną ar kompiuterį.

Trečia, vaikui svarbus aktyvus žaidimas, o ne pasyvus žiūrėjimas. Tuomet, kai vaikai įpranta rytais negauti jį linksminančio ekrano, jiems kur kas įdomiau imtis kitų veiklų: pavyzdžiui, žaisti lauke. Vaikams būtinas aktyvus veikimas ir fizinė veikla. Kaip ir suaugę žmonės, vaikai sunkiai valdo savo emocijas ir troškimus, todėl ankstyvas įprotis ir išsiugdytas prioritetas aktyviai veiklai, o ne pasyviai žiūrai.

Ketvirta, proto ir intelektinių gebėjimų ugdymas gali išgelbėti nuo ekranų sukeliamos pernelyg didelės stimuliacijos. Viena didžiausių klaidų, kurią daro tėvai, leisdami naudoti išmaniuosius įrenginius vaikams, yra leisti tai daryti per ilgai ir tuomet, kai jie galėtų užsiimti kita veikla. Pavyzdžiui, mažieji broliukai ar sesutės miega, leidžia vyresniesiems visą laiką žaisti kompiuteriu ar spoksoti į telefono ekraną. Dvi valandos yra gerokai per daug vaikui, nes jis nuolatos dirbtinai stipriai stimuliuojamas, o vėliau tampa irzlus ir negali nusiraminti. Po pietų, kai mažieji miega, pasiūlykite savo vyresnėliams bent 30 min. tyliai skaityti, o vėliau užsiimti kokia kita veikla, pavyzdžiui, spalvinti, lipdyti iš plastilino ar pan. Vėliau galima leisti vaikams pažaisti telefonu, bet tikrai nustebsite, kad vaikai iš tiesų įsitraukia į savo pasirinktą kitokią veiklą, ir galiausiai ekranas tampa nebe toks svarbus. Žinoma, tam išsiugdyti taip pat reikia šiek tiek laiko. Skatinti vaiko smegenis praturtinančiu turiniu yra puikus būdas išvengti pernelyg stipriai stimuliuojančių ekranų troškimo.

Penkta, vaikai turėtų suprasti, kad žaidimas telefonu nėra jo teisė, o veikiau privilegija, kurią reikėtų užsidirbti. Jeigu jis mato, kad tai – jo teisė, tuomet jaučia nuoskaudą, kai laikas prie telefono, televizoriaus ar planšetinio kompiuterio yra ribojamas. Vaikai gali pradėti jumis piktintis dėl to, kad neduodate jiems to, ką jie laiko savo teise. Geriausia leisti suprasti vaikams, kad laiką prie telefono reikėtų ir užsidirbti. Kiekvieną dieną sugalvokite jiems didelę arba dvi mažas užduotis, kurias padarę, jie įgytų teisę prašyti prieigos prie ekrano. Tikėtina, kad daugelį dienų vaikai bus nepatenkinti, skųsis, piktinsis, lėtai judins kojas, o kartais nepadarys nė vieno jūsų užduoto darbo. Kitą dieną tie darbeliai jų lauks toliau. Kartkartėmis vaikai nuspręs užduotus darbus atlikti vos atsikėlę. Ir visai nesvarbu, kokia – gera ar bloga – diena jūsų laukia, santykis su ekranais iš tiesų pasikeis iš esmės. Vaikai žinos, ką jie turi padaryti, kad nusipelnytų žaidimo telefonu, o jeigu nuspręs to nedaryti, tai bus jų pasirinkimas, o ne tėvų „tironija“.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *