Kaip užbaigti jus žlugdančius santykius

Originalas

Kad ir kaip vadintume santykius – meile, dvasiniu ryšiu, draugyste, visus juos galima suskirstyti į konstruktyvius ir destruktyvius. Konstruktyvūs arba sveiki santykiai vadinami prieraišumu, nesveiki – priklausomybe.

Kuo skiriasi šie santykių tipai? Kaip išsikapstyti iš destruktyvių santykių ir paversti juos sveiku prieraišumu?

Kas yra prisirišimas ir priklausomybė?

Prisirišimas – sveika santykių forma. Partneriams gera kartu. Tą žodį „gera“ jie gali iššifruoti sau ir draugams kaip „įdomu, naudinga, saugu, jauku, aistringa, malonu“. Prieraišumas atsiranda iš abipusio įsimylėjimo. Jeigu mylimiesiems gera ir įdomu būti kartu, jie pasirengę atsiduoti santykiams, tai jų ryšys nuo to tik stiprėja. Atsidavimas reiškia įsijungimą, norą suprasti vienam kitą, įsijausti ir nevaržyti kito laisvės.

Svarbi prieraišumo dalis yra sugebėjimas būti vienam. Psichologai tvirtina, kad prieraišumo formulė yra tokia: „Mes galime būti vienas be kito, bet norime būti drauge.“

Labai svarbu, kad partneriai iš tikrųjų gali gyventi vienas be kito. Jie yra stiprūs, nepriklausomi, įdomūs, kompetentingi ir vertina šias vienas kito savybes. Jie gali turėti savo interesų gyvenime, užsiimti savo hobiu, žiūrėti su draugais futbolo varžybas, nakvoti pas motiną.

Priklausomybė – nesveika santykių forma. Šiuose santykiuose partneriai fiziškai ir psichologiškai negali gyventi vienas be kito. Jie negali savarankiškai priimti sprendimų, įgyvendinti savo troškimų, nes turi savo norus derinti su kitu. Jeigu vienas nusprendžia gyventi savaip, tai kitas griebiasi manipuliacijų, kartais ir nesąmoningų. Pavyzdžiui, jis gali susirgti nepagydoma liga ir visam laikui prisirišti prie savęs partnerį.

Psichologai mano, kad priklausomų santykių šaknys kyla iš tėvų šeimos. Tėvai kartais išmaino savo meilę į teisę priimti visus sprendimus už savo vaiką. Jie vis kartoja: „Jeigu pasielgsi kitaip, vadinasi, nemyli manęs ir esi nevertas mano meilės.“ Vaikui labai svarbi tėvų meilė, todėl jis atiduoda už ją teisę rinktis.

Kaip atskirti priklausomybę nuo prieraišumo?

Laimės jausmo buvimas arba trūkumas

Sveikuose santykiuose partneriai gali pasakyti, kad jie yra laimingi. Ne kiekvienu momentu, ne kiekvieną dieną, bet vis dėlto laimingi. Yra kibirkštėlė, yra noras būti kartu, yra noras žiūrėti, tylėti, kalbėtis. Netikėtai vaikštinėjant ar dirbant rutininius darbus gali apimti suvokimas, kad „tai yra mano žmogus, man su juo gera ir ramu“.

Priklausomuose santykiuose laimės nėra. Yra nuovargis, yra partnerio baimė, baimė prarasti santykius, bet ne laimė. Sunku būti laimingam, kai už tave viską pasirenka kitas žmogus.

Stabilumas ir nestabilumas

Nepaisant lankstumo ir kūrybingumo, sveikiems santykiams būdingas stabilumas. Partneriai gali būti tikri, kad rytoj niekas nieko nepames. O jeigu kils krizė, tai apie ją bus galima kalbėtis ir ieškoti sprendimų. Sveikuose santykiuose egzistuoja ilgalaikio planavimo galimybė. Šiandien mes einame atostogų, kitąmet susituoksime, po poros metų pradėsime galvoti apie kūdikį. Abu partneriai turi teisę pasitraukti iš santykių, kiekvienas žino, kad jis nebus įkalintas namuose.

Nesveikuose santykiuose stabilumo nėra. Net jeigu kiekvienas supranta, kad teks su kitu „kankintis“ dar daug metų, vis tiek nežino, kas bus rytoj. Gali atsitikti bet kas – liga, depresija, konfliktas, krizė. Planuoti į priekį jie negali nieko, nes rytoj gali atsitikti nenumatytų dalykų.

Laisvė arba jos nebuvimas

Sveikuose santykiuose laisvė yra. Galima išeiti su draugais, susitikti su tėvais, ilsėtis vienam. Jeigu ryšys pradės trūkti, partneriai tai pajus ir sugebės aptarti.

Nesveikuose santykiuose partneriai laiko vienas kitą pririštą „už pavadėlio“. Ir dažniausiai tai daro abu. Dėl to kalta pati priklausomybė – nesugebėjimas veikti savarankiškai, nesugebėjimas remtis savo jausmais ir troškimais. Kur kas paprasčiau išlaikyti partnerį šalia, nei pačiam išmokti gyventi savarankiškai. Kai tik vienas partnerių ima laisvėti, kitas reaguoja į tai kaip į didelę grėsmę.

Sveikata ir jos pablogėjimas

Bet koks žmogus gali susirgti, net ir sveikuose santykiuose. Bet juose nėra nuolatinio streso, įtampos, išmokto bejėgiškumo situacijos, todėl yra mažesnė tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis.

Nesveikuose santykiuose vyrauja stresas ir užgniaužtos emocijos, todėl padidėja tikimybė susirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis. Be to, partneriai neretai pasinaudoja liga kaip būdu prisirišti prie savęs artimą žmogų.

Kaip išsivaduoti iš priklausomų santykių?

Ruoškitės tam iš anksto.

Iš priklausomų santykių praktiškai neįmanoma išeiti staiga. Net jeigu vienam partnerių atrodys, kad jį pametė netikėtai, kitas partneris tam tikrai bus ruošęsis ilgai. Jis ieškojo draugų pagalbos, ilgai svarstė visus už ir prieš, kreipėsi į psichologą. Be tinkamo pasiruošimo išeiti neįmanoma dėl vienos priežasties – partneris ims manipuliuoti ir versti sugrįžti. Jis išbandys visas priemones – ir grasinimus, ir maldavimus, ir pataikavimą, ir apsimestinį gerumą.

Ieškokite draugų pagalbos

Draugai tam ir reikalingi, kad juos informuotumėte, kai santykiai pasidaro destruktyvūs. Net jeigu nesiruošiate nakvoti pas juos ar persikraustyti po išsiskyrimo su partneriu, įspėkite juos, kad skambinsite jiems ekstremaliomis situacijomis. Draugams, skirtingai nuo psichologų, nereikia nieko per daug aiškinti. Žinoma, jeigu jie pasirengę padėti.

Kreipkitės į psichologą

Profesionali psichologinė pagalba reikalinga abejojančiam partneriui. Jeigu atrodo, kad santykiuose yra pliusų ir minusų, kad išeiti sunkiau, nei pasilikti, psichologas padės susigaudyti ir suprasti padėtį.

Semkitės stiprybės iš pomėgių

Partneriai priklausomuose santykiuose ištraukia vienas iš kito energiją. Kad neprarastumėte savigarbos ir pasitikėjimo savimi, reikia turėti hobį ir įdomų darbą. Tai padeda išlikti santykiuose, jei nėra galimybės pasitraukti, arba atgauti jėgas po išsiskyrimo.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *