Tikriausiai ir jūs dažnai girdite tokias frazes: „Nepasisekė“, „Nelemta buvo“?
Tokius posakius perimame iš savo artimiausios aplinkos ir visuomenės. Jeigu susimąstytume ir įsigilintume, tai suprastume, kad ištardami tokias frazes, mes visiškai nusimetame atsakomybę nuo savęs.
Jų prasmę galima išversti taip: ne aš nesugebėjau tinkamai pasistengti, o sėkmė nuo manęs nusigręžė. Ne aš prastai dirbau, ne aš priėmiau klaidingus sprendimu, o taip nusprendė likimas.
Mes galime kaltinti aplinkinius dėl mūsų klaidų ir nesėkmių arba galime manyti, kad tik mes esame dėl visko kalti. O kaip yra iš tikrųjų?
Iš tikrųjų yra zona, už kurią atsakome mes, ir yra zona, kuri nepasiduoda mūsų įtakai.
Savo atsakomybės už tai, kas vyksta, erdvės suvokimas ir pripažinimas padeda veikti apgalvotai ir jaustis ramiau.
Pavyzdžiui, žmogus paslydo ant ledo ir išsinarino koją. Kaltas ledas, likimas ar pats žmogus? Tai net visai nesvarbu.
Nelaimingas atsitikimas jau įvyko ir viskas, kas lieka, – tai atlikti veiksmus, kurie padėtų lengviau ištverti skausmą ir greičiau pasveikti. Taip pat galima padaryti išvadas: „ Nuo šiol atsargiai vaikščiosiu per ledą ir žiemą neavėsiu jokių aukštakulnių“.
Kad nustatytume , ką pakeisti yra mūsų jėgoms, o ką – ne, galime užduoti sau tokius klausimus ir į juos atsakyti:
1. Kokį vaidmenį aš vaidinu šioje situacijoje?
2. ką aš padariau, kad taip atsitiktų?
3. Ką galiu pakeisti ateityje, kad išvengčiau tokių situacijų?
4. Ko aš nebūčiau galėjęs paveikti?
Be to, kad prisiimtume atsakomybę už savo ateitį, reikia liautis menkinti ir teisinti save. Reikia pamiršti tokias frazes: „Aš – per menkas žmogus, kur jau ten man!“, „Būdamas tokios sveikatos, negaliu apie tai net svajoti“ ir panašias.
Tokios mintys padeda nusikratyti atsakomybės ir be jokios sąžinės graužaties egzistuoti toliau.
Svarbu veikti patiems, o ne ieškoti pasiteisinimų. Veiksmų atidėliojimas dėl nepalankių aplinkybių – taip pat yra atsakomybės nusikratymas.
Yra viena tiesa: jūs negalite būti pasiruošę niekada. Tinkamas idealus momentas niekada neateis.
Todėl naudinga mažiau svarstyti ir filosofuoti, o daugiau klysti ir paskui daryti išvadas.
Jeigu jums labai sunku priimti sprendimus ir praleidžiate nepateisinamai daug laiko svarstydami, verta kreiptis į psichologą, nes tokios elgsenos ištakos gali glūdėti vaikystėje ir santykiuose su tėvais. Išsiaiškinus jas, gyvenimas gali smarkiai pasikeisti į gerąją pusę.
