Keturi būdai atleisti

Yra daug metodikų ir būdų, skirtų išeiti iš aukos būsenos. Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti skriaudėją ir jam atleisti. Aš bandžiau. Nesigauna. Dėl to aprašysiu savo būdą kaip žaisti žaidimą “aš – auka”.

Po kankinančių išgyvenimų, nusivylimų ir išeities ieškojimų man pasidarė aišku, kad bet kokia nuoskauda susiveda į štai tokius išgyvenimus: man blogai, širdį graužia kartėlis, pyktis, bejėgiškumo jausmas. Nė vienos minties apie “skriaudėjo” būseną, tik apie save.

Mane sužeidė į pačią širdį, mane aprėkė, iš manęs pasityčiojo, įžeidė ir t.t. Ir visiškai nusispjauti, kaip aplinkiniai suvokė tavo pačios poelgius, į kurį tie aplinkiniai reagavo įžeidimais, pašaipomis ar riksmais.

Man nepakankamai davė, mane nepakankamai mylėjo, manęs neišklausė, neįvertino ir t.t. Ir visiškai nusispjauti į kitą konflikto pusę.

Kitaip sakant, visos mintys vien apie save mylimiausią. Gailestis tik sau. Užuojauta, dėmesys – tik savo adresu.

Galbūt vertėtų pirmai žengti žingsnį link susitaikymo? Galima, žinoma, ir žengti, tačiau ką tuomet reikės daryti su tuo maudžiančiu gailesčio sau jausmu? Ką reikės daryti su kilniu pasipiktinimu? Juk šie jausmai pradings. O ir teisia norisi būti. Visada, visais atvejais. O ką daryti su karūna ant galvos? Juk ji nukris, jei atsiklaupsiu ant kelių (paprasčiau kalbant – jei pirmoji pamėginsiu susitaikyti). Baisu! Skriaudėjas gali pagalvoti, jog jis teisus!!! O aš šito neištversiu!

Įvairiausių minčių apie save mylimiausią – milijonas. O turėtų būti tik viena: “Kaip išsaugoti, išvystyti, sutvirtinti (kraštutiniu atveju – atkurti) gerus tarpusavio santykius? Aš noriu jausti tarp mudviejų šilumą, pasitikėjimą, tarpusavio supratimą, palaikymą. Galų gale man norisi tiesiog sveikos atmosferos, neišterliotos blogais poelgiais ir blogomis mintimis”.

Ir štai čia aš pirmoji eisiu taikytis. Nusispjauti į karūną. Tegu sau krinta. Dar ir pati koja paspirsiu.

Taigi. Patarimai, pagrįsti mano patirtimi, mano iškentėti ir puikiausiai veikiantys:

Pirma. Dėmesį nuo savo personos apsukti 180-čia laipsnių ir nukreipti jį į skriaudėją.

Antra. Stengtis pateisinti priešingos pusės poelgius. Žmogus taip pasielgė todėl, kad galbūt pavargo, susirgo, gal turi nemalonumų darbe ar šeimoje – jis turėjo priežasčių taip elgtis.

Trečia. Pasistenkite išsiaiškinti tas priežastis, padėti žmogui, palaikyti.

Ketvirta. Prisiminkite, ką gero tasai žmogus padarė asmeniškai tau, o dar geriau – užrašyk (padovanojo, padėjo, apsaugojo, pasitiko, paskolino, patarė, paskambino, pasveikino ir t.t.) Užsirašyk visa tai su visomis smulkmenomis.

Mielos moterys. Užpykti labai paprasta ir lengva. Atleisti – sunku. Bet argi mes ieškome lengvų kelių?

Ir dar vienas palinkėjimas. Tegu kiekviena nuoskauda transformuojasi į tvirtesnius, patikimesnius, šiltesnius ir draugiškesnius santykius.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *