Dažnai tenka užtikti internete moterų pokalbius apie tai, kad santykiai jau ne tokie, kaip anksčiau, viskas nublanko, išblėso, o štai anksčiau…
Paskui joms į galvas šauna geniali idėja – reikia paprasčiausiai priversti vyrą pavydėti!!! Ir štai tada jis be jokios abejonės supras, kokį lobį rizikuoja prarasti, pasitaisys, susikaups ir – op!- santykiai taps tokiais, kaip anksčiau – nuostabiais, romantiškais ir pačiais pačiausiais.
Tačiau, deja, pavydas – ne išeitis. Jis tik dar labiau pablogins situaciją.
Ir štai kodėl:
Jei sumanei priversti pavydėti savo mylimą žmogų, reiškia, nepasitiki savimi. Gaunasi, kad tu pati savęs visiškai nevertini ir nemyli. Tai kodėl tave vertinti ir mylėti turėtų vyriškis? Kurių galų? Pati pavirtai nežinia kuo, pati savimi nesidžiaugi, o jis turi sėdėti ir žavėtis tokia keista būtybe? Su tokiais įsitikinimais ir tokiu elgesiu savo pačios ir savo vyriškio adresu toli nenuvažiuosi!
Versti pavydėti – tai psichologinė manipuliacija. Psichologinis smurtas. Gaunasi, kad esi tiesiog kažkokia maniakė, kuri elgiasi pasibjaurėtinai ir atgrasiai, verčia mylimą žmogų kankintis, o pati kuo puikiausiai jaučiasi ir švyti iš laimės. Kaip elgtis – tavo valia, tik nepamiršk, kad maniakams jų žygdarbiai galiausiai labai blogai baigiasi. Labai gerai pagalvok, prieš žengdama šiuo slidžiu keliu.
Visoms pavyksta reanimuoti jausmus, o kuo aš blogesnė? „Visos – tai „visos”, įsimink. Be to, seksualinis potraukis ir jausmai – tai visiškai skirtingos sąvokos. „Visos” gali kiek nori žaisti savo žaidimus, teisinti savo uodegos vizginimą kaip svarbų dalyką, norint gerų santykių. O štai TU esi TU. Uodegos vizginimas nepadės. Nebent laikinai pritrauks vyrą prie naujo objekto fiziškai, tačiau vidinės problemos ir toliau griaus jūsų santykius.
Kodėl nusprendei žengti tokį žingsnį? Jauti, kad reikia? O kam? Galbūt tam, kad intuityviai jautiesi mažiau patraukli, negu anksčiau? Tada prie ko čia tavo vyras? Tiesiog pasirūpink savimi, pradėk daugiau galvoti apie save, pradėk save gerbti. Vyras pats tave pasivys, be jokių manipuliacijų ir užmaskuotų „karinių operacijų”. Nes vyras – ne priešas, o tavo artimas žmogus. Štai ir gyvenk su juo žmoniškai.
Pavydas atgaivina santykius. Taip, jei tik tasai pavydas nebuvo sumanytas tyčia, sąmoningai, o šmėstelėjo visai atsitiktinai. Kai pavydas planuojamas kaip projektas, kaip prieš artimą žmogų nukreipta „karinė operacija”, vyras puikiausiai tai jaučia ir tai jį erzina, švelniai tariant. Jei susierzinimas netikėtai padėjo atgaivinti santykius ir paskatino konstruktyvų dialogą, tada viskas gerai. Tačiau apie tokius atvejus man neteko girdėti.
Dėl to, prieš sugalvodama šį pavydo planą, užduok sau mano patį mėgstamiausią klausimą: „Kam to reikia?”
Atsisėsk ir pagalvok, kokio tikslo sieki? Kokia, tavo nuomone, yra nesantaikos priežastis? Kodėl taip viskas susiklostė?
Gal nustojote drauge leisti laiką? Gal nebeliko nuoširdžių pokalbių? Galbūt išvargino išorinės aplinkybės ir judu visą negatyvą atsinešate namo ir išliejate vienas kitam ant galvos?
Juk akivaizdu, kad visų šių problemų neišspręs kažkoks pašalinis žmogus, galbūt netgi išgalvotas, kuriam tavasis turėtų staiga imti pavydėti. Nepagelbės ir tavo apsimestinis lengvumas, šypsena… Čia reikia galvą įjungti, o ne pavydus planuoti.
