Ko neprisiminsime ir neturėsime savo gyvenime, jeigu mūsų tėvai būtų toksiški

Neįmanoma atpažinti toksiškų tėvų, kai jie mus augina, nes jie – tai viskas, ką žinome apie pasaulį. Supratimas apie tai, kas gera ir bloga, leistina ir neleistina mums tuo metu dar paprasčiausiai nesusiformavo.

Klausimas, kodėl žmogus nepastebėjo toksiškų tėvų veiksmų savo adresu, išsprendžiamas paprastai. Yra daugybė dalykų, kurių žmogus tiesiog neprisimena, jeigu jį auklėjant dalyvavo toksiški tėvai. Būtent tokios patirties nebuvimas gali rodyti, kad vaikas patyrė žalingą suaugusiųjų poveikį.

Daugelis žmonių nesuvokia, koks destruktyvus buvo jų tėčio ar mamos elgesys, kol patys nesuauga, nepastebi kituose žmonėse sveikų santykių modelių.

Pagarbos

Toksiški tėvai negerbia vaiko asmenybės, ši nepagarba pasireiškia įžeidinėjimais, pasyviai-agresyviais pasisakymais. Toksiški tėvai vaiko kritiką teisina jo būsima gerove, nuolat suteikdami vaikui negatyvų atgalinį ryšį. Visa tai suaktyvina vaiko savikritiką ir nepasitikėjimą savimi.

Rūpinimosi

Atsakomybė už vaiko auginimą tenka suaugusiems, tačiau toksiški tėvai to nesupranta. Priešingai, jie patys laukia iš vaiko priežiūros ir pagarbos savo adresu, ugdydami jame nuolatinį kaltės jausmą dėl to, kad jie jį pagimdė, maitina ir rengia. Toksiški tėvai iškelia savus emocinius ir fizinius poreikius į pirmą planą. Vaikai ir apskritai visi aplinkiniai, jų akimis, atlieka tik vieną – aptarnaujančio personalo funkciją. Tokioje aplinkoje vaikas jausis apleistas ir nereikalingas.

Komforto jausmo namuose

Namai vaikui turėtų asocijuotis su saugumo jausmu, tačiau toksiški tėvai diametraliai pakeičia šią nuostatą. Toksiškai auklėtam vaikui namai tampa vieta, kur jis jaučiasi nelaimingas ir kenčiantis. Tokioje vietoje vaikas niekada nesijaučia atsipalaidavęs, tuo pačiu neapleidžia nuolatinis budrumas ir nervingumas. Nieko nuostabaus, juk toksiški tėvai bet kuriuo momentu gali sukelti skandalą ar imtis kitokio psichologinio smurto.

Daug draugų

Toksiški tėvai sieks izoliuoti vaiką nuo visuomenės. Todėl suaugę neprisiminsite susibūrimų su draugais, vakarėlių ir didelių šeimos švenčių. Toksiški tėvai pasąmoningai supranta, kad „kiti“ gali pakeisti vaiko santykį su pasauliu, išklibinti neribotą tėvų valdžią vaikui. Dėl to vaikui bus kalamos labai „rimtos” priežastys, kodėl kiti žmonės yra blogi, kodėl su jais negalima draugauti ir kaip svarbu visada būti šalia mamos/tėčio.

Asmeninės erdvės

Toksiški tėvai nemoka ir nesiruošia gerbti asmeninės vaiko erdvės. Jiems visiškai normalu įsiveržti į vaiko kambarį nepasibeldus, vaikas negali užsidaryti vonioje, negali turėti slaptažodžio telefone. Visa tai aiškinama tuo, kad nuo mamos/tėčio negali būti jokių paslapčių. Paradoksas yra tas, kad vaikas priima šias destruktyvias normas ir toliau jas transliuoja jau savo paties gyvenime.

Pagyrimų

Toksiški tėvai nemoka vertinti vaiko pasiekimų, nemoka mylėti „tiesiog šiaip“. Vaikas visą laiką lyginamas su kitais, jam nuolat rodoma ir kalbama, kad kiti yra sėkmingesni už jį. Bet kokie vaiko bandymai pasiekti sėkmę yra nuvertinami, išjuokiami, visas dėmesys ir pagyrimai turi tekti tik patiems tėvams. Vaikui skiriamo dėmesio jie paprasčiausiai pavydi, jiems atrodo, kad tasai dėmesys turėjo būti skirtas jiems.

Būti išklausytu

Vaikas žino, kad bet koks pokalbis su mama/tėčiu – tai amžinas monologas apie gimdytojų problemas/pasiekimus. Toksiškų tėvų dėmesio vaiko problemai pakanka tik kelioms minutėms, o paskui nuskamba sakramentinė frazė „O štai man buvo štai šitaip…“ ir vaikas priverstas klausytis dar vieno narciziško pamokslo. Vienintelė reakcija į vaiko problemas – tai negatyvas ir porcija eilinių kaltinimų bei pretenzijų.

Atsiprašymų

Toksiški žmonės neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Užuot pajautę atgailą dėl savo poelgių, jie mieliau suverčia atsakomybę kitiems. Vaikas, užaugęs tokioje šeimoje, retai arba išvis negirdėjo tėvų atsiprašymą, o visa ko kaltininku jausdavosi tik jis pats.

Toksiški tėvai formuoja žmogaus vaikystę ir paauglystę. Jie „instaliuoja” negatyvias nuostatas, kurios paskui sugriauna žmogui gyvenimą. Šį procesą galima ir būtina sustabdyti. Svarbu pradėti dirbti nustatant asmenines ribas, ugdant savivertę ir t.t.

Negalima leisti, kad toksiški tėvai atimtų iš jūsų – dabar jau suaugusio žmogaus – galimybės gyventi laimingą gyvenimą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *