Jūs mylite savo partnerį, geriausią draugą ar šeimos narius – tai kodėl kartais jie jus varo iš proto? Kodėl garsus kramtymas verčia jus norėti rėkti, o nuolatinis poreikis būti užtikrintai jus išsekina?
Tai ne tik jūsų problema. Kuo artimesni esame žmogui, tuo labiau jis gali mus erzinti. Tačiau suprasdami, kodėl taip nutinka, galime paversti šias akimirkas ryšio momentais, o ne konfliktais.
Jei mus erzina artimi žmonės, tai nėra ženklas, kad kažkas negerai – tai natūrali žmogiškų santykių dalis. Kuo labiau rūpinamės, tuo stipriau jaučiame – ir kartais tai reiškia susierzinimą.
Artimumas sukelia dirglumą
Santykių pradžioje nepastebime mažų keistenybių. Kartais jos net atrodo mielos. Tačiau laikui bėgant, kai smegenys pripranta prie kito žmogaus elgesio modelių, tie patys bruožai gali tapti nepakeliami. Tai tarsi nuolat kartojama daina – iš pradžių patinka, bet ilgainiui pabosta.
Pavyzdžiui, Džavanas ir Reičelė susituokę jau septynerius metus. Iš pradžių Džavanui patiko, kad Reičelė suplanuoja kiekvieną kelionės detalę. Dabar jam tai atrodo varžanti savybė: „Gal galėtume bent kartą būti spontaniški?” – piktinasi jis. Tuo tarpu Reičelę erzina, kad Džavanas niekada nenori nieko suplanuoti iš anksto.
Kaip su tuo susitvarkyti?
Vietoj to, kad pyktis augtų, galima pabandyti kitaip pažvelgti į situaciją. Džavanas gali priminti sau, kad Reičelės planavimas padeda išvengti streso kelionėse. O Reičelė gali įžvelgti, jog Džavano spontaniškumas įneša į jų gyvenimą daugiau lankstumo.
Veidrodžio efektas: jie atspindi mūsų pačių problemas
Mus dažnai erzina tai, su kuo patys turime vidinių sunkumų. Tai vadinama projekcija – kituose pastebime tai, ko nenorime matyti savyje.
Viktorija, perfekcionistė, pyksta, kai jos vyras Semas atidėlioja buities darbus. Tačiau ji supranta, kad pati linkusi vilkinti dalykus, kai vengia nemalonių emocijų – tik kitose situacijose. „Mane erzina, nes matau jame dalį savęs,” – pripažįsta ji.
Kaip su tuo susitvarkyti?
Kitą kartą, kai kažkieno elgesys jus suerzins, paklauskite savęs: „Kuri mano dalis į tai reaguoja?” Kartais pyktis kyla ne dėl kito žmogaus, o dėl to, ką jis mums primena apie mus pačius.
Emocinis bagažas: seni skauduliai, nauji dirgikliai
Mūsų praeities patirtys formuoja, kaip interpretuojame dabartinius santykius. Jei kažkas mums anksčiau pakenkė, būsime jautresni panašiems elgesio modeliams.
Liamas augo su labai kritišku tėvu. Dabar, kai jo mergina Taša pasiūlo kitokį problemos sprendimo būdą, jis iš karto ginasi. Jis jaučiasi kritikuojamas, nors Taša visai neturi tokio tikslo. Jo reakcija kyla ne iš dabartinės situacijos, o iš senų patirčių.
Kaip su tuo susitvarkyti?
Jei jaučiate, kad jūsų reakcija yra stipresnė, nei situacija reikalautų, sustokite ir paklauskite savęs: „Ar tikrai reaguoju į tai, kas vyksta dabar, ar į kažką iš praeities?” Kartais emocinė žaizda yra sena, nors skausmą jaučiame dabartyje.
Pabaigos mintys
Mylėti žmogų nereiškia, kad jis jūsų neerzins – tai tiesiog reiškia, kad esate žmonės. Tačiau suprasdami, kodėl tam tikri dalykai mus suerzina, galime paversti dirglumą į gilesnį savęs ir kito žmogaus supratimą. Ir tai gali ne atitolinti, o kaip tik suartinti.
