Kodėl mus taip jaudina meilė iš pirmo žvilgsnio

Tokia jau žmogaus prigimtis, esame pratę kalbėti, pasakoti, dalintis naujienomis, aptarinėti kokius nors neįprastus įvykius, kurie ištiko mus ar netgi visai nepažįstamus žmones. Gyvenimo bėgyje galime išklausyti begalę istorijų apie žiaurumą, klastą, drąsą, pasiaukojimą, džiaugsmą, mirtį…

Kodėl atsakydami į istoriją, kuri prasideda fraze: “Jie pamilo vienas kitą iš pirmo žvilgsnio” mes visada atsidūstame, nusišypsome, susimąstę žvelgdami į tolį? Daugybėje filmų esama kadrų, kur JIS ir JI pažvelgia vienas į kitą ir visas pasaulis sustoja tuo ypatingu momentu. Tai jaudina, tai miela, simpatiška. Kodėl?

Pradėsime nuo to, kad svarbiausias žodis frazėje “pamilo iš pirmo žvilgsnio” yra žodis “meilė”, t.y. kažkas paslaptingo, nepaprastai nuostabu ir puiku. Kas yra meilė, normaliai negali paaiškinti niekas, nors šita tema jaudina žmones nuo senų laikų. Kažkas meile tiki, kažkas nelabai, tačiau visiems be išimties norėtųsi patirti jausmą, panašų į tą, kuris vadinamas meile.

Meilė apdainuojama eilėse, apie ją rašo romanus, suka filmus, netgi gyvenimą jai aukoja. Vardan meilės atliekami žygdarbiai, kovojant už meilę naudojamos visos įmanomos priemonės. Tikriausiai meilė – tai vienas iš nedaugelio dalykų, vardan kurios priimtina krėsti kvailystes. O jei ištarsime frazę “Meilė iš pirmo žvilgsnio”, efektas sustiprės keleriopai. Kodėl? Ir iš tikrųjų – kodėl viskas vyksta būtent taip? Kaip atsiranda meilė iš pirmo žvilgsnio? Nelauktai, netikėtai, nei iš šio, nei iš to, kaip sniegas ant galvos…

Žmogui juk iš tikrųjų labai svarbu, kad jį mylėtų. Mes negalime be meilės ir palaikymo. Ir štai meilė ateina visiškai netikėtai, be to, dar ir visiškai nepriklausomai, geras tu žmogus ar nelabai. Ateina kaip stebuklas. Visa tai atrodo labai patraukliai dėl tos priežasties, kad mus nuo pat vaikystės, iš kartos į kartą moko, jog laimę būtina užsitarnauti, užsidirbti, nusipelnyti. Apie tai byloja dauguma pasakų: reikia būti geru, darbščiu, teigiamu, ir tada viskas susiklostys kuo puikiausiai.

Ir dėl to, jei nepasiseka gyvenime, mes kartais galvojame, kad taip įvyko dėl to, kad nepakankamai stengėmės, kad esame nepakankamai geri, nenusipelnėme. Dėl to aiškiname, kad kažkas gauna daugiau už mus, dėdamas mažiau pastangų, jam paprasčiausiai sekasi. “Aš nevykėlis, man nesiseka”. – tokią išvadą paprastai darome tokiu atveju. Ir visiškai logiška, kad geruoju tai baigtis negali.

Mes pamirštame, kad KIEKVIENAS žmogus gimsta ne tam, kad kankintųsi, o tam, kad taptų laimingas. Mes laukiame stebuklo, o juk stebuklas su mumis jau atsitiko ir tasai stebuklas – tai mūsų gyvenimas. Visi mes nusipelnėme meilės. Ir juk visiškai nesvarbu, įsiplieskia ji staiga, nušviesdama viską aplinkui, ar užgimsta ir vystosi palaipsniui, šildydama savo ramia ugnele. Nepriklausomai nuo to, kokiais keliais pas jus atėjo meilė, šis jausmas lieka pats šilčiausias ir maloniausias.

Reikia tik turėti galvoje, kad visi mes gimėme laimei, sėkmei ir meilei. Nebijokite duoti, dalinti, atvirai reikšti susižavėjimą, neslėpkite šypsenų. Kaip dainuojama vaikiškoje dainelėje: “Pasidalink savo šypsena ir ji paskui keleriopai jums sugrįš”. Mylėkite ir būkite mylimi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *