Štai situacija, su kuria susiduria kai kurie žmonės. Viskas buvo gerai, viskas nuostabu, drugeliai plazdėjo pilve, minutė išsiskyrimo atrodė kaip ištisi metai ir staiga viskas pasikeitė. Nieko neįvyko – nei neištikimybės nebuvo, nieko panašaus, bet partneris staiga pavirti svetimu ir nemaloniu žmogumi, nors iš esmės liko tas pats. Kas nutiko? Ką dabar daryti?
Iškart pradėsime nuo svarbiausio. Toks „išsisklaidęs rūkas” – visiškai natūralus procesas, o štai partnerio virtimas svetimu ir nemaloniu žmogumi – čia jau mąstymo būdo klaidų pasekmė.
Dabar iš eilės.
Įsimylėjimas
Kažkur jau pasakojau apie įsimylėjimą. Kalbant trumpai ir aiškiai – tai specifinis proto aptemimas, kuris panašus į įkyrias būsenas, tačiau pergyvenamas kaip kažkas labai malonaus ir trunka palyginti trumpą laiką.
Vienas iš tokios būsenos simptomų – partnerio idealizavimas. Toks jausmas, kad jis nuostabus viskame. Ir puikiai juokauja, ir gražiai rengiasi, ir pomėgiai jo egzotiški, ir maistą gamina kaip dievas, ir atrodo lygiai taip pat.
Laimei, įsimylėjimas praeina pakankamai greitai. Na, trys mėnesiai, gal pusmetis… Atskirais atvejais aštri fazė gali trukti ir metus, tačiau tai retenybė. Paprastai viskas baigiasi po trijų mėnesių.
O kas atsitinka, kai visa tai baigiasi? Teisingai – išnyksta simptomai. Be viso kito – ir idealizavimas.
Subjektyviai visa tai išgyvenama taip: „tarsi migla būtų išsisklaidžiusi”. Pabrėžiu – tai visiškai natūralus procesas. Jis vyksta pats savaime, nepriklausomai nuo partnerio veiksmų ir elgesio.
Ir tada paaiškėja, kad partnerio juokeliai – šiaip sau, ir rengiasi jis kaip visi, ir pomėgiai banalūs, ir maistą gamina vidutiniškai.
Idealiu atveju visos tos naujovės apmąstomos ir priimamos. Partneris – normalus, paprastas, gyvas žmogus, kas mus ir džiugina.
Tačiau čia į areną išeina mūsų jau minėtos mąstymo klaidos.
Būtina teisingai mąstyti
Pirmoji klaida, suveikianti, kai išsisklaido migla – juodai baltas mąstymas. Klaidos esmė labai paprasta: žmogus mato tik du variantus (arba-arba). Arba partneris idealus, arba pasibjaurėtinas. Jokių tarpinių variantų, pustonių, niuansų ar sudėtingesnės struktūros elementų. Tik juoda ir balta.
Suprantama, kai galvoje dedasi tokie dalykai, idealiu staiga nustojęs būti partneris (kaip jau sakėme – nieko blogo jums nepadaręs) iškart tampa blogu. Nes taip veikia juodai baltas mąstymas: jeigu tu neidealus, reiškia, tu blogas.
Toliau, juodai balto mąstymo fone įsijungia kognityvinis disonansas. Ne tas, apie kurį skaitėte internetuose, o tikras, jaučiamas ne kaip sumišimas, sutrikimas, o kaip natūralus diskomfortas.
Atsiranda kognityvinis disonansas paprastai – žmogaus galvoje susiduria du vienas kitam prieštaraujantys įsitikinimai, susiję su pačiu žmogumi. Mūsų atveju tai bus įsitikinimas „Aš šaunuolis/šaunuolė” ir įsitikinimas „Jei išsirinkau ne tą žmogų, reiškia, aš ne šaunuolis/šaunuolė”. O būti ne šaunuoliu/šaunuole – nemalonu.
Toks susidūrimas dar labiau sustiprina pergyvenimus ir nieko blogo jums nepadaręs partneris užpjudomas visais šunimis.
Mokykitės blaiviai mąstyti
Ar galima čia būtų ką nors padaryti? Taip, žinoma. Mokykitės blaiviai mąstyti.
Pirma – būtina žinoti apie įsimylėjimo būseną ir idealizaciją – kaip vieną iš šios būsenos simptomą.
Antra – džiaukitės, kai idealizacija išsisklaido. Tai reiškia, kad jūs pasveikote.
Trečia – liaukitės mąstyti juodai baltu formatu. Tai, kad partneris neidealus, turėtų tik džiuginti. Nes kam jam tokiam idealiam reikalingi jūs – anaiptol neidealūs? O dabar abu esate neidealūs ir tai nuostabu.
Ketvirta – nepasiduokite kognityviniam disonansui. Jūs išsirinkote visiškai normalų žmogų, nereikia dramatizuoti. Ir nereikia laikyti savo pasirinkimo blogu – čia kaip tik ir yra tasai juodai baltas mąstymas iš ankstesnio punkto.
Penkta – patreniruokite savo blaivaus mąstymo įgūdžius.
Reziumuojame. Išsisklaidžiusi migla – visiškai natūralus procesas, nieko keisto jame nėra. Reikia tik pasidžiaugti, kad toji migla išsisklaidė ir tęsti santykius toliau. Tačiau kai daromos įvairios mąstymo klaidos, tai padaryti nelengva. Išeitis – taisome mąstymo klaidas.
