Šildyti vandenį mikrobangų krosnelėje atrodo greitas ir patogus sprendimas – ypač kai norisi arbatos ar greitų makaronų vėlai vakarienei. Tačiau jei tai darote vien tik su vandeniu inde, be jokių kitų ingredientų, rizikuojate ne tik arbatos skoniu, bet ir savo sveikata.

Mikrobangų krosnelėje šildomas vanduo gali tapti pavojingas – tai gali sukelti stiprius nudegimus. Šio pavojaus priežastis slypi fizikoje – kaip mikrobangos šildo vandenį.

Kodėl tai pavojinga?

„Mikrobangos paveikia vandens molekules indo centre, jos pradeda greitai vibruoti ir įkaista tam tikrose vietose”, – sako maisto technologas dr. Bryan Quoc Le. „Šis netolygus kaitinimas sukuria garų sprogimus – vanduo gali netikėtai išsiveržti.”

Skirtingai nei virdulys ar puodas, kur vanduo įkaista tolygiai ir pradeda virti palaipsniui, mikrobangų krosnelė sukuria karštas „kišenes” – kai kurios vietos jau verda, o kitos lieka beveik kambario temperatūros. Be to, paviršiaus įtampa dažnai lieka nepažeista, todėl vos pamaišius šaukšteliu, vanduo gali staiga ir smarkiai suputoti ar išsilieti.

Mikrobangų krosnelėje pašildytas vanduo gali nudeginti net tada, kai atrodo, kad jis nėra virimo stadijoje. Pasak ortodonto dr. Mohamad Khorshid, mikrobangos šildo netolygiai, todėl skysčiai gali įkaisti virš virimo temperatūros net be matomų burbuliukų.

Su kokia rizika tai susiję?

Dr. Khorshid išskiria keletą pavojų:

• Nėra įspėjamųjų ženklų: Vanduo gali atrodyti įprastai, bet staiga gali išsilieti ar nudeginti, kai jį paliečiate ar pamaišote.
• Greitas audinių pažeidimas: Burnos ir gerklės gleivinė yra labai jautri, todėl net trumpas kontaktas su itin karštu skysčiu gali sukelti stiprius nudegimus.
• Galima plaučių pažaida: Jei iš skausmo įkvepiate, galite netyčia įkvėpti karšto vandens garų ir nudeginti kvėpavimo takus ar plaučius.

Tokie nudegimai dažniausiai paveikia gomurį, liežuvį, lūpas ar gerklę. Pirmojo laipsnio nudegimai sukelia paraudimą ir skausmą, o antrojo laipsnio – gali sukelti pūslę, gleivinės lupimąsi ir stipresnį skausmą. Trečiojo laipsnio nudegimai retesni, bet įmanomi ilgesnio kontakto su itin karštu skysčiu atveju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei po karšto vandens vartojimo pastebite šiuos simptomus, būtina kreiptis į medikus:

• Pūslės ar odos/glevinės lupimasis burnoje
• Skausmas, trunkantis ilgiau nei 48–72 val.
• Rijimo ar kvėpavimo sunkumai
• Užkimimas ar gerklės spaudimas (gali rodyti kvėpavimo takų nudegimą)
• Baltos dėmės ar opos, kurios nedingsta per savaitę
• Karščiavimas ar silpnumas (gali rodyti infekciją)

Ką daryti, kad to išvengtumėte?

Geriausia – išvis nenaudoti mikrobangų krosnelės vandeniui šildyti. Tačiau jei vis dėlto ją naudojate, laikykitės šių patarimų:

• Visada pamaišykite vandenį ir palaukite bent 30–60 sekundžių prieš gerdami.
• Naudokite virtuvinį termometrą arba atsargiai palieskite puodelio kraštą pirštu (ne skystį), kad įvertintumėte temperatūrą.
• Nenaudokite uždengtų indų, nes tai gali sukelti spaudimo padidėjimą ir sprogimą.
• Rinkitės plačius, mikrobangoms tinkamus puodelius, kad šiluma pasiskirstytų tolygiau.
• Paaiškinkite pavojų vaikams ir senjorams, nes jų reakcijos dažnai lėtesnės.
• Jei nešiojate dantų kapą ar breketus, pašalinkite juos prieš gerdami karštus skysčius, nes plastikas gali sulaikyti karštį ir sustiprinti nudegimą.

Trumpai tariant – geriau rinktis virdulį. Tai saugiau, efektyviau ir, beje, tikrai nesugadins jūsų arbatos skonio.