Vaikystėje daug kam patiko priskirti sau įvairių magiškų savybių: mokėti būti nematomu, sustabdyti laiką arba, tarkime, tapti super greitais.
Tačiau yra žmonių, kurie tartum ir toliau žaidžia tuos vaikiškus žaidimus ir, pavyzdžiui, galvoja, kad jų artimieji moka skaityti mintis. Tokie žmonės labai mėgsta užduoti klausimą: „Kodėl aš turėčiau prašyti?”, užuot tiesiai šviesiai pasakę, ko jie nori.
Kur tai gali nuvesti?
Neseniai į mane kreipėsi moteris, kuri savo vizito priežastį apibūdino štai kaip:
„Turiu mylimą vyrą, o po to, kai sužinojau, jog jis buvo man neištikimas, išvijau jį iš namų. Dabar supratau, kad norėtųsi atnaujinti santykius, tačiau man reikia žinoti, ar to nori jis”
Kai pradėjome nagrinėti situaciją, atsiskleidė daugiau detalių. Ir istorija ėmė atrodyti šiek tiek kitaip.
Mylimas vyras išties pasuko į kairę, tačiau tai įvyko anaiptol ne nuostabių santykių su žmona fone. Mano klientė savo gyvenime laikėsi taktikos „prasiskverbti-surasti-sunaikinti”. Tai lietė visas buvusio partnerio gyvenimo ir santykių sferas. Buvusi žmona, buvusios ir esamos draugės, giminaičiai – visi buvo atidžiai ištyrinėti, išnagrinėti ir jiems visiems mano klientė paskelbė nuosprendį: „Išbraukti iš vyro gyvenimo!”
Dėl tokio spaudimo vyras galiausiai davė jai suprasti, kad ji jam jau ne vienintelė.
Po išsiskyrimo klientė ilgai negalėjo susigrąžinti ramybės, tai ir tapo vizito pas psichologę priežastimi.
Pokalbio apie tai, kaip ji įsivaizduoja tolimesnę santykių plėtotę, staiga atsivėrė ištisa, iki tol buvusi nematoma, hipotezių sritis: „Juk jis privalo norėti susigrąžinti santykius!”, „Santykius išsaugoti norėti turi abu!”, „Santykiai – tai dviejų žmonių atsakomybė!” O svarbiausia: „Kodėl aš turėčiau jam atleisti? Tegu pats supranta, ko man reikia! Juk tai jis turėtų norėti su manimi gyventi! Jeigu jam nereikia, tai aš ir neprašysiu!”
Tokių įsitikinimų rezultatas: moteris galutinai įklimpo į nuoskaudas ir pasipiktinimą.
Tokioje situacijoje labai svarbu tokių moterų paklausti: „O ko tau pačiai norisi? Štai šito ir paprašyk. O prašyti reikia dėl tos elementarios priežasties, kad tai TAVO, o ne kito žmogaus noras”.
Viskas paprasta ir sudėtinga tuo pat metu – pradėti visada reikia nuo savęs. Be nuoskaudų, kaltinimų paprasčiausiai papasakokite artimam žmogui apie tai, kas jums svarbu. Ne faktas, kad žmogus supras ir atsilieps, bet užtat situacija dabar galutinai paaiškės ir bus aišku, kurlink judėti toliau.
