Kodėl vaikas nepateisina tėvų lūkesčių?

Bet kuri moteris nori, kad jos vaikas užaugtų sveiku, sėkmingu, atviru žmogumi. Tačiau atsitinka taip, kad vaikai nepateisina tėvų lūkesčių. Tada mama su apmaudu skundžiasi, kad darė dėl savo vaiko, viską, ką galėjo, o jis… Ir ne taip atrodo, ir ne taip mokosi, ir neteisingai mąsto, renkasi netinkamus draugus. Kiti tėvai problemų neturi. Puikus pažangumas, kitų vaikai savarankiški, aktyvūs, puikūs lyderiai… Kas gi čia vyksta? Ką aš darau ne taip?

Viskas priklauso nuo pasitikėjimo. Nuo pat pradžių. Nuo pat gimimo. Iki trejų metų – pasitikėkite, kai vaikas tyrinėja pasaulį, o ne šiaip laužo žaislus ir daro netvarką; iki septynerių metų – pasitikėkite, kad jis gražiai deklamuoja eiles ir nusipelno pagyrimų bei palaikymo už kiekvieną savo pastangą; iki vienuolikos – kad jam įdomu mokytis, o mama visada su juo (jai irgi nuoširdžiai patinka iš naujo pasikartoti mokyklos programą); iki penkiolikos – kad jis žino, kaip pasirinkti draugus ir puikiai draugauti; iki aštuoniolikos – kad jis pats gali pasirinkti profesiją. Jei mama pasitiki sūnumi, pasikliauja dukra, palaiko, nukreipia, o ne primeta, priimta sakyti, kad ji augina nugalėtoją!

Vaikas supranta, kad su juo elgiamasi kaip su asmenybe, turinčia teisę rinktis, priimti sprendimus, turinčia savo požiūrį. Tada jis pasitiki tėvais ir kartu su jais kuria savo gyvenimą, o ne tą, kuris jam buvo paskirtas, nurodytas, įpirštas.

Svarbu ne tai, ką darome vaiko labui, svarbu KAIP mes tai darome!

Iš esmės neteisinga ir labai žalinga:

  • pirkti žaislus, bet nežaisti su vaiku;
  • reikalauti geriausių pažymių, bet neruošti drauge namų darbų;
  • laukti, kol atsiskleis vaiko talentas, bet neleisti jam išeiti iš namų;
  • nerimauti dėl jo žemos savivertės ir tuo pat metu nuolat lyginti su kitais;
  • reikalauti paklusnumo ir negirdėti jo norų ir minčių;
  • laukti atviro pokalbio, bet visą laiką kiurksoti darbe ar nesibaigiančiuose rūpesčiuose;
  • nukreipti į universitetą savo nuožiūra ir gauti absoliučiai pasimetusį ir nesėkmingą vaiką.

Daugeliui mamų sunku suprasti, kaip galima nereikalauti iš vaiko, nedrausti, nekontroliuoti, ir tuo pat metu auklėti. Galima! To galima ir reikia išmokti. Dažnai sakoma: „Nieko baisaus, mus irgi taip auklėjo!” Bet jei atsakysite į klausimą „Ar man tais laikais viskas patiko, ar viskas man tada gaudavosi?” neigiamai, reiškia, teks padaryti išvadą, kad yra efektyvesnių auklėjimo modelių.

Ir turėkite galvoje, kad laimingus vaikus užaugina laimingi tėvai.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *