Nors profesionalūs virėjai dažnai pasitelkia išradingumą ruošdami įvairių rūšių žuvį, ne visos jų odos tinka valgyti. Kai kuriais atvejais žuvies odos vartojimas gali būti netgi pavojingas. Apie tai rašo „TastingTable”.

Tokių žuvų kaip rykliai, kardžuvės, marlinai, karališkosios skumbrės ir karšiai oda turi didelę koncentraciją gyvsidabrio, ypač jo toksinės formos – metilo gyvsidabrio.

Dažnai vartojama, ji gali pakenkti organizmui, todėl geriau atsisakyti šių žuvų rūšių ruošimo su oda. Be to, šefas įspėjo nevartoti rajos odos dėl aštrių spyglių, kurie gali būti pavojingi.

Kodėl tai svarbu?

Metilgyvsidabris susidaro vandenyje dėl cheminių reakcijų ir pradeda savo kelią maisto grandinėje nuo mikroorganizmų – jį kaupia smulkios žuvys, kuriomis minta dideli plėšrūnai.

Galiausiai daugiausia toksinų kaupiasi tų žuvų organizmuose, kurios yra jūrų ekosistemos viršūnėje. Būtent todėl marlinai, rykliai, kardžuvės ir panašios žuvys yra ypač jautrios metilo gyvsidabrio užteršimui – ne tik raumenyse, bet ir odoje.

Jei žmogus reguliariai gauna dideles gyvsidabrio dozes su maistu, tai gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą. Tarp galimų simptomų – galūnių drebulys, galvos skausmai, atminties pablogėjimas. Be to, gyvsidabris neigiamai veikia širdies veiklą, taip pat gali sukelti patologijas vaisiui ar kūdikiui, jei moteris nėštumo metu vartoja užterštą žuvį.

Tačiau visiškai pašalinti žuvies odą iš raciono nebūtina. Pavyzdžiui, lašišos oda yra saugi ir netgi naudinga: ji yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis ir, tinkamai paruošta, tampa traški ir aromatinga. Svarbiausia – rinktis saugias žuvų rūšis ir laikytis saiko.