Kai santykiai kelia skausmą, juose blogai abiem. Ir kiekvienas, stengdamasis apsisaugoti nuo šio skausmo, skaudina kitą. Kodėl taip vyksta? Pažvelkime į tai atidžiau.

Ko tikimės iš santykių, kai nusprendžiame juos kurti? Žinoma, visiems norisi meilės, rūpesčio, tarpusavio supratimo ir palaikymo. Ir tai yra normalūs norai. Bet tuo pačiu neatsižvelgiame į tai, kad esame gyvi žmonės, kad keičiamės (kinta mūsų tikslai, norai, prioritetai, keičiasi mūsų gyvenimas – darbas, aplinka, šeima ir pan.). Tačiau mūsų lūkesčiai dažnai išlieka tokie patys ir juose neatsižvelgiama į besikeičiančią partnerio realybę ar asmenybę.

Šie lūkesčiai labiausiai adresuojami partneriui – kaip jis/ji turėtų elgtis, kad šiuose santykiuose AŠ jausčiausi gerai. Ir čia mes absoliučiai pamirštame, kad į santykius indėlį įnešame ir patys.

Iš kur „dygsta” visi tie mūsų lūkesčiai? Iš santykių su tėvais, draugais ir kitais žmonėmis patirties, iš nuostatų, kurias kažkada gavome iš kokių nors žmonių, visuomenės (ypač tai pasakytina apie su lytimi susijusias nuostatas). Mūsų lūkesčiuose dažnai esama daug ko tokio, kas yra ne mūsų ir neatitinka mūsų tikrovės.

Elgesio lygmenyje lūkesčiai dažnai virsta reikalavimais: kodėl tu ne….!? tu privalai…! tu gi moteris/vyras…!

O kai pradedame reikalauti, tai paverčiame partnerį jau nebe žmogumi, o funkcija, tenkinančia mūsų poreikius (emocinius, vaikiškus, buitinius, finansinius ir pan.)

Ir toks funkcinis elgesys vienas su kitu ir spaudimas „tu privalai!” visiškai natūraliai sukelia įtampą poroje, emocinį atitolimą, kuris savaime taip pat yra išgyvenamas labai skausmingai ir su didele baime. Dažniausiai tai sukelia vienatvės dviese jausmą.

Kai poroje ima kauptis pasipiktinimas ir susierzinimas, partneriams dažnai kyla klausimas: ar išties kažką kažkam privalo vyras/moteris?

Į šį klausimą teisingo atsakymo nėra.

O norint pakeisti santykius į gerąją pusę, turėtumėte ištrūkti iš savo lūkesčių narvo ir pamėginti iškelti sau visai kitus klausimus:

• Ką aš jaučiu šiuose santykiuose? Ką jaučia partneris? Kodėl kyla tokie jausmai?
• Kaip aš elgiuosi ir tvarkausi su savo jausmais?
• Ką norėčiau gauti santykiuose (ar tai poreikiai)? Ko reikia mano partneriui? Ar mes apie tai žinome?
• Ką aš darau, ar bandau patenkinti šiuos poreikius?
• Ar galime atvirai aptarinėti šiuos klausimus? Jeigu ne, kas mums trukdo?
• Ar galiu būti savimi šiuose santykiuose? Ar galiu leisti partneriui būti savimi? Ar suteikiu jam/jai teisę rinktis?
• Kokį indėlį įnešu į šiuos santykius?
• Ar prisiimu savo atsakomybės dalį už santykius?

.