Meilė gali turėti daug pavidalų. Kuris yra jūsų?

Meilė, simpatija, prisirišimas, potraukis, aistra – vienas ir tas pats ar skirtingi dalykai? Kaip mes įsimylime? Kaip surandame savo idealą?

Psichologai kol kas negali duoti vienareikšmio atsakymo, bet siūlo nemažai įvairių meilės teorijų. Šias teorijas savo knygoje „Psichologija“ apžvelgia ir apibendrina Paulas Kleinmanas.

Simpatijos skalė ir meilė pagal Z. Rubiną

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

Psichologas Zickas Rubinas vienas pirmųjų pabandė tvarkingai suklasifikuoti meilę pagal tipus. Jo nuomone, į romantiškos meilės sudėtį įeina prisirišimas, rūpinimasis ir artimumas. Būtent tokį „meilės kokteilį“ galima aptikti santuokoje ir įvairiuose intymiuose santykiuose.

*Prieraišumas – noras būti šalia kito žmogaus, palaikyti jį ir sulaukti iš jo atsakomojo palaikymo. Didelę reikšmę turi fizinis kontaktas ir pripažinimas, pagyrimai.

*Rūpinimasis – veiksmai, nukreipti į tai, kad kitam žmogui būtų gera. Dažnai į kito poreikius atsižvelgiama pirmiau už savus.

*Artimumas – troškimas patikėti kitam savo slapčiausias mintis ir emocijas.

Z. Rubinas nužengė toliau: jis ne tik paprasčiausiai aprašė meilės komponentus, bet ir sukūrė specialų klausimyną. Atsakius į jo klausimus, galima sužinoti, ką jums reiškia kitas žmogus – mylimąjį ar tiesiog draugą.

Aistringa ir gailestinga meilė

Ellen Hatfield savo darbais įkvėpė šimtus mokslininkų. Ji nemetė savo tyrinėjimų net tada, kai ją piktai išjuokė vienas JAV senatorius. Mokslininkė tvirtina, kad egzistuoja dviejų rūšių meilė: aistringoji ir gailestingoji.

Aistringa meilė – tai sūkurys, emocijų audra, didelis troškimas būti kartu su savo antrąja puse ir stiprus seksualinis potraukis. Taip, išmėtyti ant grindų drabužiai, kurių niekas nesugebėjo net numesti ant kėdės, byloja apie aistrą.

Paprastai tokia meilė trunka neilgai: nuo pusmečio iki trejų metų. Ji nebūtinai išnyksta – gali pereiti į kitą pakopą ir virsti gailestingumo meile. Būtent todėl „sekso draugai“ tuokiasi ir sukuria stiprias šeimas, nors iš pradžių viskas buvo tik pramoga.

Gailestingoji meilė – išmintingesnė ir kantresnė. Tarytum šilta antklodė ji apgaubia du laiminguosius savo šiluma ir švelnumu. Pagarba, pagalba, supratimas ir kito žmogaus priėmimas, didelis pasitikėjimo laipsnis ir prisirišimas skiria šią meilės rūšį nuo aistringosios. Tokia meilė trunka dešimtmečius.

Šeši meilės stiliai

Ar meilė gali būti panaši į spalvų paletę? Psichologas Johnas Lee tuo visiškai įsitikinęs. Jis mano, kad yra trys bazinės meilės spalvos – rūšys, kurios maišydamosi sukuria naujus atspalvius.

Meilės spektrą sudaro trys pagrindinės rūšys, kurias senovės graikai vadino eros, ludus ir storge.

Eros – jausmas, pagrįstas potraukiu. Tai trauka prie idealo, tiek fizinio, tiek emocinio.

Ludus – meilė kaip žaidimas su savo taisyklėmis ir raundais. Žmonės elgiasi kaip žaidėjai aikštelėje. Dažnai į ludus būna įtraukti keli partneriai (taip atsiranda meilės trikampiai).

Storge – stiprus prisirišimas, dvasinis artumas, kuris išauga iš draugystės.

Šie trys komponentai, jungdamiesi įvairiomis proporcijomis, sukuria naujas meilės rūšis, pavyzdžiui, pragmatišką ir apsvarstytą, kai jausmai pagrįsti išskaičiavimu, arba maniakišką meilę su ryškais emocijų pliūpsniais, pavydo scenomis ir savininkiškumo instinktais.

Trijų komponentų teorija

JAV psichologas Robertas Sternbergas pasiūlė panašią koncepciją, tik baziniais elementais jis laiko intymumą (artimumas ir palaikymas), aistrą (seksualinis potraukis ir simpatija) ir įsipareigojimus (norą būti kartu su kitu žmogumi). Šie baziniai elementai, anot mokslininko, sudaro septynis meilės tipus: simpatiją, maniją, tuščią meilę, romantišką, draugišką, beprasmišką ir idealią meilę.

Manija – tai pamišimas, meilė iš pirmo žvilgsnio, joje tik aistra, nėra intymumo ir įsipareigojimų. Būtent todėl tokia aistra praeina labai greitai ir dažnai be pėdsakų.

Tuščia meilė – veikiau įprotis, o ne gilus jausmas. Ji laikosi įsikibusi pažado (arba vidinio įsipareigojimo) išsaugoti ištikimybę partneriui ir troškimo sukurti ilgalaikius santykius.

Beprasmiška meilė – viską užgožiančios aistros ir ištikimybės koncentratas be suvokimo ir pasitikėjimo, dažnai išsilieja trumpose impulsyviose santuokose.

Sternbergo nuomone, idealią meilę sudaro trys komponentai, bet ją labai sunku palaikyti. Kartais ji trunka ne ilgiau už beprasmišką.

Įvertinus trijų pagrindinių komponentų – intymumo, aistros ir įsipareigojimų – santykį, galima suprasti, kur krypsta jūsų santykiai su partneriu ir ką reikėtų pagerinti. Kai kuriems toks išsiaiškinimas padės suprasti, kad laikas užbaigti santykius, iš kurių nieko neliko.

Meilės tema visada domino mokslininkus. Iš pradžių filosofai, paskui sociologai ir psichologai ėmėsi tyrinėti šį nuostabų jausmą su visais jo niuansais. Tegul mokslas užsiima faktais, eksperimentais ir tyrinėja meilę per mikroskopą, o jūs nepamirškite svarbiausio dalyko: branginkite artimus žmones, nes nėra nieko geresnio už abipusę tyrą meilę.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *