Ar žinojote, kad santykiams su priešinga lytimi turi įtakos vaikystėje susiformavęs prieraišumo tipas? Tame amžiuje, kai dar nepripažįstame savęs kaip savarankiškų individų, bet aktyviai bandome užmegzti ryšius su pasauliu ir kitais žmonėmis, susiduriame su pirmosiomis kliūtimis, mažomis pergalėmis ir nesėkmėmis. Tie visi vaikiškos patirties rezultatai vėliau daro poveikį visam mūsų gyvenimui ir asmeniniams santykiams.
Štai kodėl vieni užaugę būna pasirengę iškęsti šaltį ir grubumą, kad tik jų nepamestų, o kiti, pajutę, kad tuoj įsimylės, nutolsta. Gera naujiena yra tai, kad tokią elgseną galima ištaisyti, bet pirmiausia reikia ją suvokti patiems ir pripažinti.
Pirmasis prisirišimo teoriją aprašė britų psichiatras ir psichoanalitikas Johnas Bowlby 1969 m. Dirbdamas vaikų psichiatru, jis stebėjo, kaip emocinis vaiko prisirišimas prie motinos (ar kito globėjo) daro įtaką jo pasitikėjimo pasauliu ir jį supančiais žmonėmis formavimuisi. Paaiškėjo, kad nuo gimimo iki 3 metų ugdomi svarbūs socialiniai, emociniai ir bendravimo įgūdžiai, kurie vėliau padeda arba trukdo suaugusiems kurti sveikus, tvirtus santykius.
Keturi pagrindiniai prisirišimo tipai pagal J. Bowlby.
1. Pasitikintis
Asmuo, kuriam būdingas saugus prieraišumo tipas, lengvai užmezga santykius. Jis nebijo būti pažeidžiamas, gali laisvai kalbėti apie savo jausmus ir emocijas. Priima partnerį su visais jo privalumais ir trūkumais, neidealizuoja ir nekritikuoja, kad tokiu būdu įtvirtintų save. Jis nebijo vienatvės, todėl netoleruoja grubaus ar nedoro elgesio su juo.
2. Nerimastingas
Pavydas ir artumos troškimas neleidžia nerimastingam žmogui atsipalaiduoti nė minutei. Jis stengiasi būti reikalingas ir nepakeičiamas, savimi užpildyti visą asmeninę partnerio erdvę. Jis negali pakęsti vienatvės ir yra pasirengęs daug paaukoti, kad neprarastų santykių. Paprastai tokio tipo asmuo užmezga toksiškus santykius ir dažnai elgiasi ne tik kaip auka, bet ir kaip pavydus tironas.
3. Vengiantis
Už išorinio šaltumo ir neprieinamumo slypi baimė išreikšti savo jausmus ir emocijas. Vengiantis pasineria į darbą ir visais įmanomais būdais stengiasi išsisukti nuo emocinio intymumo. Savo elgesiu tokio tipo asmenys dažnai atstumia tuos, kurie juos tikrai myli. Jų kategorijai priklauso darboholikai, kurie didžiąją gyvenimo dalį skiria savo profesijai, sunkiai susipažįsta su žmonėmis, beveik nedraugauja ir stengiasi nesivelti į rimtus santykius.
4. Nerimaujantis-vengiantis
Baimė likti vienam ir nesugebėjimas kalbėti apie savo jausmus asmeninį nerimaujančiojo-vengiančiojo gyvenimą paverčia melodramišku serialu. Žmogus nori būti reikalingas ir mylimas, bet kartu negali atsilyginti, kad neatrodytų pažeidžiamas. Apie santykius su tokiais žmonėmis dažnai sakoma: „Ir kartu būti nesugeba, ir atskirai negali.“
Ką daryti, jei vienam iš trijų paskutinių tipų priklausote jūs ar jūsų antroji pusė?
Pirmiausia nenusiminkite ir liaukitės kaltinti save dėl sunkių santykių. Suvokimas, kad šis elgesio modelis atsirado gerokai anksčiau, nei tapote sąmoningu suaugusiu, turėtų padėti nustoti galvoti, kad su jumis kažkas negerai.
Jei nepavyksta patiems objektyviai analizuoti savo elgsenos ir keistis, verta kreiptis pagalbos į šeimos santykių psichologą, kuris sugebės atlaisvinti vaikiškus prisirišimo ryšius, kad galėtumėte sukurti tvirtus, sveikus santykius.
Porų terapija taip pat veiksminga nustatant partnerių modelius. Viską galima pataisyti, svarbiausia, kad būtų abipusė meilė ir noras palaikyti santykius!
