Vokiečių mokslininkai padarė išvadą, kad už meilės jausmą atsakingas hormonas oksitocinas geba nuslopinti žmogui baimės jausmą.
Bonos tyrimų universiteto ekspertai atliko eilę eksperimentų, siekdami išsiaiškinti, ar oksitocinas turi poveikį baimės jausmui. Dalyvauti savo tyrime mokslininkai pakvietė 62 vyrus, pasižyminčius tvirta sveikata. Eksperimento metu mokslininkai skenavo dalyvių smegenis, po to bandomiesiems keletą kartų buvo parodytos įvairios žmonių nuotraukos.
Nuotraukų demonstravimo metu visi savanoriai buvo veikiami silpna srove per prie jų prijungtus elektrodus – taip nutikdavo apie 70 procentų atvejų. Šis veiksmas sukėlė tiriamiesiems nemalonius pojūčius, dėl kurių vėliau eksperimento dalyviai pakeitė požiūrį į kai kuriuos vaizdus.
Po kurio laiko savanoriai, žiūrėdami tas pačias nuotraukas, labiau nervinosi, juos užvaldydavo nerimas. Tyrėjai pastebėjo, kad šiomis akimirkomis už baimės jausmą atsakingose smegenų srityse labai aktyvi veikla.
Toliau visi dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmajai iš jų mokslininkai suleido hormoną oksitociną, o antrajai – placebą. Vėliau rodant savanoriams jau pažįstamas nuotraukas, tų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už baimę pirmoje grupėje, aktyvumas gerokai sumažėjo.
Tokiu būdu ekspertai padarė išvadą, kad meilės hormonas gali padaryti žmogų beveik bebaimiu.
