Moters kaprizai dėl meilės stokos gali kilti dėl kelių priežasčių.
Meilės stokos atsiradimo priežastys
Emocinis prisirišimas
Jei moteris jaučia, kad jos emociniai poreikiai nėra tenkinami, ji gali pradėti rodyti kaprizus, norėdama atkreipti partnerio dėmesį.
Nesaugumas santykiuose
Abejonės dėl partnerio meilės ir prieraišumo gali sukelti nerimą ir norą gauti jausmų patvirtinimą.
Asmeninės problemos
Žema savivertė arba problemos kitose gyvenimo srityse gali paskatinti ieškoti meilės patvirtinimo per kaprizus. Žemą savivertę turinčios moterys gali jausti poreikį nuolat patvirtinti savo vertę per gaunamą dėmesį ir meilę. Meilės trūkumas gali paskatinti jas įsitraukti į kaprizus kaip būdą atkreipti dėmesį arba gauti tai, ko nori.
Bendravimas
Atviro bendravimo jausmų ir poreikių tematika trūkumas gali sukelti tarpusavio nesupratimą ir, kaip pasekmę – kaprizingumą.
Vienatvės baimė
Kai kurios moterys gali bijoti likti vienos ir dėl to santykiuose demonstruoti kaprizingumą, kad išlaikytų partnerį šalia. Tai gali pasireikšti manipuliavimu arba pernelyg dideliu reiklumu.
Emocinės reakcijos
Pyktis ir susierzinimas
Kai moteris jaučia, kad negauna pakankamai meilės ar dėmesio, ji pyksta ir jaučia susierzinimą. Ji tampa irzli, kad išreikštų savo jausmus, arba protestuodama prieš emocinio palaikymo trūkumą.
Liūdesys ir depresija
Meilės trūkumas taip pat gali sukelti liūdesio ar depresijos būsenas. Tokioje būsenoje kaprizai moteriai – tai būdas susidoroti su neigiamomis emocijomis. Vienas kovos su tokiomis emocijomis būdas – užsidarymas savyje, kitas – agresyvus elgesys.
Ko ji siekia savo kaprizais
Dėmesio
Dažnai kaprizai tampa būdu atkreipti partnerio dėmesį į save.
Meilės patvirtinimas
Moteris gali tikėtis, kad jos kaprizai privers partnerį parodyti rūpestį ir meilę.
Partnerio elgesio pakeitimas
Moteris gali tikėtis, kad jos kaprizai paskatins partnerį pakeisti savo elgesį arba skirti jai daugiau laiko.
Kaip nustoti būti kaprizinga
Savirefleksija
Išsiaiškinkite irzlumo priežastis ir pripažinkite savo poreikius. Moterys turėtų padirbėti su savo saviverte ir emocine gerove. Sportas, pomėgiai, psichologinės konsultacijos, savirefkeksija.
Atviras bendravimas
Kalbėkitės su partneriu apie savo jausmus ir lūkesčius, užuot demonstravusi irzlumą ir nepasitenkinimą. Svarbu atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir poreikius. Partneriai turėtų aptarti, kas kelia nepasitenkinimą ir kaip galima būtų pagerinti santykius.
Darbas su saviverte
Pasitikėjimo savimi stiprinimas gali sumažinti kaprizingumo poreikį.
Emocinė branda
Išmokti valdyti savo emocijas ir rasti sveikesnių būdų nepasitenkinimui išreikšti.
Kaprizų pasekmės
Įtampa santykiuose
Dažnas nuotaikos svyravimas gali erzinti jūsų partnerį ir pabloginti santykių atmosferą.
Tarpusavio nesupratimas
Partneris gali nesuprasti, kodėl pasireiškia kaprizingumas, o tai – kelias į konfliktus.
Blėstantys jausmai
Jei kaprizingumas tampa nuolatiniu elgesio modeliu, partneris galiausiai pavargs nuo tokios agresijos, užsisklęs savyje.
Prarastas pasitikėjimas
Nuolatinis kaprizingumas gali pakirsti partnerių tarpusavio pasitikėjimą.
Svarbu prisiminti, kad atviras bendravimas ir vienas kito supratimas padės išvengti daugelio santykių problemų.
