Motyvacija: ar visuomet veikia botago ir meduolio principas

Mūsų motyvacija – itin įdomus reiškinys. Mes net pasąmonės lygmenyje vis dėlto esame ne visai beviltiškai manipuliuojami ir lengvai nuspėjami. Tai patvirtina patys įvairiausi tyrimai. Papasakosime apie porą jų.

Du klasikiniai motyvacijos teorijos postulatai byloja:

A) jei atlyginate, mainais gaunate daugiau geidžiamo elgesio;

B) jei baudžiate, gaunate mažiau atitinkamo elgesio.

Pažįstama, ar ne tiesa? Visiems žinomas botago ir meduolio principas. Morkos ir stimulo. Nežinantiems priminsime, kad stimulu buvo vadinama lazda su aštriu galu, skirta asilams ginti. Stimuliuoti juos, taip sakant. Kitais žodžiais, motyvuoti. Jūs, beje, tik ką tapote šiek tiek kitokiais žmonėmis: jau nebegalėsite suvokti frazės „tai suteikė man galingą stimulą“ taip, kaip anksčiau. Dabar jums prieš akis visuomet iškils paveikslas su asilu, kurį, kaip sakant… stimuliuoja. Ir gali būti, kad dings noras vengti išorinių stimulų, keičiant juos savais, vidiniais, pačių kuriamais.

Tai štai, šiuos du pateiktus teiginius galima lengvai sau vizualizuoti kaip paveikslą: asilą, prie kurio galvos pririšta lazda su morka. Na, ir stimulus ten kur nors įsivaizduokite… Asilas – tai ne toks jau ir didelis įžeidimas, asilas – gan protingas gyvūnas, tačiau tai – jau kito straipsnio tema. O tuo tarpu tiesiog žinokite, kad asilai – labai protingi gyvūnai. Tai žinoti tiesiog būtina, net jei tai netiesa, kadangi paveiksle su morka asilo vaidmenyje labai dažnai, praktiškai kasdien, būnate jūs patys. Vidiniai organizacijos, kurioje dirbate, dėsniai, valstybės, kurioje gyvenate, įstatymai, daugeliu atvejų sukurti pagal šiuos principus.

Masačiūsetso technologijų institute atliktas eksperimentas, siekiant patikrinti šiuos du postulatus.

Grupei studentų buvo duotos pačios įvairiausios užduotys: skaičių eilės įsiminimas, kryžiažodžių sprendimas, erdviniai galvosūkiai ir kiti. Siekiant padidinti jų produktyvumą, nustatyti šie trys atlygių lygiai:

* studentai, pasiekę patenkinamų rezultatų, gavo nedidelį piniginį prizą;

* jei rezultatai buvo labai geri, prizas buvo vidutinio dydžio;

* ir galiausiai, jei produktyvumas buvo išsiskiriantis, studentas turėjo gauti didžiulį piniginį prizą.

Déjà vu, tiesa? Tai matėme jau daugybę kartų, tai tipinė atlygių sistema tipinėje organizacijoje: apdovanoti pačius produktyviausius, ignoruoti nevykėlius, o likusieji… Na, o likusieji taip pat kažką gaus…

Taigi studentai turėjo uždavinius, motyvus, stimulus… Ką išsiaiškino eksperimento organizatoriai? Iki tol, kol užduoties sprendimas reikalavo tik mechaninių gebėjimų, prizai veikė taip, kaip ir buvo sumanyta: kuo didesnis atlygis, tuo didesnis produktyvumas. Tačiau kai tik užduočiai reikėjo bent šiokių tokių kognityvinių įgūdžių, kitais žodžiais, intelekto, didesnis atlygis lėmė mažesnį produktyvumą.

Kaip tai gali būti? Tokios išvados primena socialistų sąmokslą. Juo labiau keista, turint omenyje, kad tyrimą finansavo Federalinis rezervų bankas, o tarp organizatorių buvo, kaip buvo priimta sakyti sovietiniais laikais, buržuaziniai ekonomistai.

Eksperimentą nuspręsta pakartoti Indijoje, pamanius, kad galbūt penkiasdešimt dolerių studentui – nedidelė motyvacija. Indijoje penkiasdešimt dolerių – rimta pinigų suma. Taigi buvo nustatyti dviejų savaičių dydžio algos apdovanojimai už daugiau mažiau priimtinus rezultatus, mėnesio algos – už gerus rezultatus, dviejų mėnesių – už išskirtinius. Rezultatai pasirodė praktiškai tokie patys, išskyrus tai, kad ypatingo skirtumo tarp pirmųjų dviejų grupių produktyvumo nebuvo, o patys didžiausi piniginiai prizai lėmė didžiausias nesėkmes.

Pasirodė, kad tai ne tokia jau ir anomalija. Tokie rezultatai buvo patvirtinami vėl ir vėl – fiziologų, sociologų ir ekonomistų. Vėl ir vėl.

Paprastoms užduotims „lazdos ir morkos“ principas veikia puikiai. Užduotims, kurias atliekant reikia tiesiog laikytis taisyklių – išskirtiniai rezultatai. Tačiau kai tik užduotys tampa sudėtingesnės ir reikalauja konceptualaus, kūrybinio mąstymo, toks motyvacijos tipas pasidaro neveiksmingas.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *