Mylimas anūkas. Ar verta padėti, jei nesulaukiate padėkos?

Paprastai vyresnio amžiaus žmonėms anūkas yra labai svarbu. Tai suprantama, nes senatvėje vėl turite galimybę pabendrauti su vaikais, kurie labai panašūs į jūsų vaikus ir jus. Malonu jaustis sugrįžus į praeitį, jausti tuos pačius rūpesčius.

Anūkai taip pat mėgsta aplankyti senelius klausytis įdomių istorijų, valgyti skanų maistą, gauti dovanų. Tačiau kai vaikai užauga ir tampa savarankiški, jie dažnai pamiršta tuos, kurie juos taip betarpiškai myli.

„Du kartus per metus aš nusiunčiu 100 eurų pagalbą vyresniąjam anūkui studentui. Aš tas pačias sumas siunčiu jo dviem jaunesnėms seserims. Anūkės visada skambina padėkoti, pasakyti, kaip jos džiaugiasi dovana, giriasi dėl to, ką nusipirko ar ketina pirkti. Iš anūko nei skambučio, nei laiško “, – skundžiasi 74-erių Irena.

„Ar aš veltui laukiu? O gal šiais laikais šie pinigai nieko verti? Man būtų malonu išgirsti padėką. Ar taip sunku tiesiog paiimti ir paskambinti savo močiutei “, – sunerimo pagyvenusi moteris.

Žinoma, sunku susitaikyti su nusivylimu, kai net ir sunkiomis sąlygomis taupote pinigus dovanų savo mylimam anūkui , o jis nesivargina net pasakyti ačiū.

Nepaisant to, anūkų nedėkingumas stebimas ne tik čia, bet ir visame pasaulyje. Priežastis paprasta: jei bėgant metams daugumos senelių interesai vis labiau sutelkiami į šeimą, tai augantys anūkai, įgiję naujų pomėgių ir pažinčių, vis labiau ir labiau pašalinami iš šeimos.

Ir kad ir kaip būtų liūdna, vis dėlto užimtame jaunų žmonių gyvenime yra tiek daug įdomių ir svarbių dalykų (ar taip atrodo), kad daug kas tampa antraeiliais dalykais, netgi santykiai su artimais žmonėmis.

Galbūt nerimas vaikino galvoje ir kiekvieną kartą jis pamiršta padėkoti dosniai močiutei. Todėl Irena neturėtų įžeisti, o džiaugtis, kad sugeba įteikti dovaną anūkui. Nors į situaciją verta pažvelgti iš jos pusės.

Dovanojęs pinigų, žmogus nori padaryti ką nors gero. Ir nors atrodo, kad jis tai daro savo noru, jam vistiek reikia dėkingumo. Ypač jei jis padeda mylimam žmogui, kurį jis retai mato, iš kurio negauna kasdien patvirtinimo apie savo poreikį. Dėkingumas čia yra patvirtinimas, kad dovana yra vertinga anūkui, o tai reiškia, kad vertingas išlieka pats dovanotojas.

Ne visai aišku, ar anūkas tingi, pamiršta ar yra toks užsiėmęs. Geriausias sprendimas būtų, jei močiutė pati paskambintų. Pklaustų, kaip sekasi anūkui, ar jis gavo pinigus, ar nusipirko ką nors gero, nėra sunku.

Turbūt reikėtų žengti pirmąjį žingsnį, norint prisiminti santykius, grąžinti šilumą šiems šeimos santykiams. Jei anūkas nenori kalbėtis, tuomet turėtumėte gerai pagalvoti, ar jūs turėtumėte padėti, investuodami į santykius vienašališkai.

100 eurų studentui ir šiandien nemaža suma. Tokiame jauname amžiuje. Todėl anūkas tikriausiai jaučia šią pagalbą ir turi už ką padėkoti močiutei.

Tuo pačiu užtenka prisiminti studentų metus, kai galvoje buvo tiek daug idėjų, pomėgių ir planų. Pasaulis yra naujas, ir jūs skubate visko išmokti. Ir idėja, kaip svarbu paskambinti tėvams, tetoms ar seneliams, dažnai pasimeta dėl įdomių rūpesčių gausos. Amžina problema, kurią reikėtų suprasti ir dėl jos neįsižeisti.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *