Namai – tai juk ne vieta, o pojūtis.
Tas jausmas, kuris apima, kai grįžti namo, ir, uosdamas kepinių kvapą, atsisėdi už stalo ir lauki, kol mama atneš šviežiai iškeptą pyragą.
Arba kai tu pabundi anksti ryte, pažadintas saulės spindulių, kurie šviečia tiesiai į tavo pagalvę, ir galvoji, keltis tiesiog dabar ar galima dar truputį pagulėti…
Pakanka peržengti namų slenkstį, ir sieloje visada pasidaro lengviau.