Tenka sutikti žmonių, kurie niekada neturėjo ilgalaikių santykių. Ir taip, šiems žmonėms gali būti ir 30 metų, ir 40 metų. Kai kurie iš jų mėgino ne vieną kartą. Kai kurie aktyviai ieško jau pakankamai ilgą laiką. Ir niekas nesikeičia…

Tokie žmonės klaidingai galvoja, kad:

• Santykiai – ne man;
• Mane kažkas „apkerėjo” likti vienišam;
• Mama sakė, kad aš niekam nereikalinga/as, matyt, ji buvo teisi;
• Man niekada nesigaus;
• Man nesiseka…

Tačiau priežastys dažniausiai būna visiškai kitos. Štai kelios tikrosios priežastys, su kuriomis susiduriu, dirbdama su klientais:

1. Neišugdyti bendravimo įgūdžiai. Pavyzdžiui, perdėtas drovumas, nesugebėjimas laisvai bendrauti, nesugebėjimas bendrauti su priešinga lytimi, nesugebėjimas atlaikyti konfliktų ir kt.

Išeitis – tobulėti. Patartina išsiaiškinti, kas būtent trukdo ir sąmoningai spartinti procesą.

2. Neaišku, kaip veikia santykiai. Taip, santykiai turi savo taisykles, dėsnius. Kurių nežinodamas, nieko nesukursi.

Išeitis – išsiaiškinti. Knygos, straipsniai, kitų žmonių patirtis.

3. Labai griežtos dogmos apie tai, kaip viskas turėtų būti, apie partnerį, apie save, apie pačius santykius.

Išeitis – dirbti su savo mąstymu. Tokioje situacijoje labai sunku būti santykiuose. Net jei santykiai prasidės, griežtos jūsų dogmos „papjaus“ partnerį arba jūs patys pabėgsite nuo to, kuris „netinka”.

4. Įvairios su santykiais susijusios baimės. Pavyzdžiui, baimė būti paliktam, išduotam, artumo baimė, praradimo baimė, baimė prarasti laisvę ir kt.

Išeitis – ieškoti savo baimių, aiškiai jas sau suformuluoti, dirbti su jomis.

5. Liūdna tėvų šeimoje išgyventa patirtis sukelia nesaugumo jausmą mėginant kurti savo šeimą.

Išeitis – analizuoti praeities patirtį, baimes, kančias ir pan. Ir formuoti nuosavą patirtį. Atsiskirti nuo artimųjų, išmokti matyti skirtingus dalykus skirtingais kampais. Išmokti negąsdinti savęs kitų žmonių patirtimi. Jūs – ne jūsų mama, ne tėtis ir netgi ne brolis dvynys. Jūs este jūs. Ir pas jus bus kažkaip kitaip – pagal jus… Tačiau jei kartojate savo tėvų istoriją, tai bus puiki proga užsiimti sąmoningumu ir individualaus kelio paieška. Sąmoningumas ir savų sprendimų paieška – geriausias vaistas nuo iš tėvų paveldėtų scenarijų.

6. Stiprus noras kurti santykius. Tai irgi gali trukdyti. Tokie santykiais „apsėsti” žmonės gali bet ką išgąsdinti savo įkyrumu, atkaklumu ar lipnumu. Kai atsiranda partneris, jie gali labai stipriai į jį įsikibti. Partneriai to neištveria.

Išeitis – dirbti su savimi. Jei yra kažkokia didžiulė būtinybė, tai byloja apie neišspręstas vidines problemas. Ir kitas žmogus negali jų išspręsti vien savo pasirodymu jūsų gyvenime. Jis tik laikinai pridengs visa tai, kas iš tikrųjų jumyse negerai.

7. Nelabai tų santykių ir norisi. Kartais viduje esama visai kitų siekių, kurie prieštarauja būsimiems santykiams. Pavyzdžiui: „Noriu šeimos, o gimdyti paniškai bijau.“ „Noriu ištekėti, bet laisvė man irgi labai brangi“. Moteris nori gyventi su vyru, o pati vyrų draugijos nemėgsta arba apskritai nepakenčia pašalinių žmonių savo gyvenime.

Išeitis – pažinti save. Savo norus, svajones, barjerus, blokus, trūkstamus įgūdžius, stiprias puses, poreikius, vertybes. Kuo geriau pažinsime save, tuo greičiau galėsime organizuoti tokį gyvenimą, apie kurį svajojame.

Kiekvienam žmogui gyvenime kažkas nesigauna. Bet jeigu yra noras kurti santykius, turime ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti. Ir jeigu jūsų metodas iki šiol nesuveikė, reiškia, yra kažkoks kitas, dar neatrastas, kuris duos kitokį rezultatą.

Būti ilgalaikiuose santykiuose – tai įgūdis ir žinios. Įgūdžius galima išsiugdyti, žinių galima įgyti. Jeigu realiai kažko norite, turite veikti…

.