Norite išgelbėti pasaulį? Pirma išgelbėkite savo kepenis

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kokią reikšmę turi kepenys ne tik bendrai organizmo sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei. Jos atlieka per 2000 svarbių funkcijų, dalis iš jų mokslui vis dar nežinomos.

Kognityvinių funkcijų sutrikimai, nuovargis, svorio didėjimas, sezoninė depresija, padidėjęs cholesterolio kiekis, nerimas, aknė, širdies plazdėjimas, egzema, psoriazė ir dar daugelis kitų ligų kyla dėl išvargintų, nesveikų kepenų. Anot Anthony William, nuo šio organo priklauso net emocijos, jei visų kepenys būtų sveikos, pasaulyje būtų mažiau baimės, pykčio, smurto ir neapykantos. Tad kuo jos tokios išskirtinės ir ko apie jas vis dar nežinome?

Pagrindinės kepenų funkcijos

Apibendrinus, galima išskirti šias kepenų užduotis:

  • riebalų apdorojimas ir kasos apsauga;
  • gliukozės ir glikogeno kaupimas;
  • vitaminų ir mineralinių medžiagų kaupimas;
  • organizmo saugojimas nuo kenksmingų medžiagų;
  • kraujo tikrinimas ir filtravimas;
  • atskira kepenų imuninė sistema, sauganti visą organizmą.

Jos kasdien visu pajėgumo stengiasi apsaugoti organizmą nuo įvairių medžiagų ir patogenų, o valgydami nesveiką maistą, joms tikrai nepadedame. Kepenys net turi ypatingą gebėjimą prisiminti. Jei kiekvieną penktadienį „lepinatės“ picomis, hamburgeriais, riebiais tortais ir saldumynais, jos iš anksto tam pasiruošia. Net jei prieš penkerius metus išbandėte kažkokį mitybos planą ir pamiršote, kepenys to tikrai nepamiršo.

Riebalų apdorojimas. Kur pavojinga riba?

Ne paslaptis, kad viena pagrindinių kepenų užduočių – apdoroti riebalus ir juos panaudoti kaip energijos šaltinį. Tik kokie riebalai sveika, kiek jų galima ir kas jau kelia pavojų?

Tinkama norma yra 15 proc. ir mažiau dienos raciono, kurį sudaro riebalai gaunami iš sveikų maisto produktų – avokadų, riešutų, sėklų, alyvuogių, kai kurių rūšių aliejų. Valgydami daug vaisių, žalumynų, daržovių, bulvių ir moliūgų palaikysite tinkamą kepenų veiklą.

Jeigu 15 proc. ir mažiau mitybos sudaro kenksmingi riebalai (pieno produktai, kiauliena ir pan.), kepenys padidina tulžies išsiskyrimą 5 proc. Tai lyg pasirengimas pavojui.

Suvartojantiems daug ir riebaus, ypač kepto maisto, maždaug apie 30-40 proc., jau reikėtų suklusti, nes kepenys dirba didžiuliu pajėgumu, išskirdamos nemažai tulžies ir paimdamos iš kraujo vis daugiau natrio, reikalingo riebalų apdorojimui.

Be to, kuo daugiau riebalų kraujyje, organuose, virškinamajame trakte ir limfoje, tuo daugiau reikia insulino, kad gliukozė galėtų prasiveržti pro riebalus ir patektų į ląsteles. Tai priverčia nervų sistemą badauti, nes ją maitina gliukozė (ir mineralinės druskos), kuri per riebalus sunkiai randa kelią į nervus.

Gliukozės kaupimas

Viena svarbiausių kepenų funkcijų yra gliukozės kaupimas – tai padeda išlikti gyviems. Tad gluminanti tiesa tokia, kad cukrus palaiko gyvybę. Žinoma, tikrai ne tokia forma, koks jis yra tortuose, pyragaičiuose ir kituose saldumynuose.

Net motinos piene yra daug cukraus, reikalingo raumenų ir organų vystymuisi. Taip pat visą gyvenimą gliukozė būtina smegenims, širdžiai ir bendrai kūno sveikatai. Pagrinde jos galima gauti iš vaisių, todėl rekomenduojama valgyti kuo daugiau obuolių ir kitų vaisių. Beje, avokaduose taip pat yra vertingojo cukraus, o juose esantys riebalai netrukdo jo pasisavinti. Tai unikali išimtis, nes kiti riebalai, ypač kenksmingieji, stabdo cukraus pasisavinimą ir apdirbimą.

Vitaminų vaistinėlė

Štai taip dar galima būtų apibūdinti kepenis. Tad jei kraujo tyrimai rodo vitaminų ir mineralų trūkumą, pirmiausia reikėtų pagalvoti ne apie maisto papildus, o apie kepenų būklę. Pavyzdžiui, jei trūksta vitamino D ar B12, vadinasi, ilgai varginote kepenis ir išnaudojote visus rezervus.

Kepenys gali sukaupti didžiulį kiekį maisto medžiagų ir jas surūšiuoti pagal svarbumą, todėl prireikus paima reikiamą kiekį ir panaudoja. O prieš išskirdamos į kraują dar perdirba ir „įpakuoja“, kad saugiai pasiektų kitus organus.

Kenksmingų medžiagų neutralizavimas

Jei žmonės iš tiesų pasigilintų į ne tik į maisto kokybę, bet ir į aplinkos taršos keliamą pavojų, bijotų koją iš namų iškelti, gal net pultų kardinaliai pertvarkyti buitį. Tačiau dauguma su tuo savotiškai esame susitaikę ir vengiame kenksmingų medžiagų pagal savo supratimą.

Sintetiniai pesticidai ir herbicidai, patogenai, pelėsis, plastikas, nuodingi sunkieji metalai ir kitos kenksmingos medžiagos turi joninį krūvį, kuris destruktyviai veikia organizmo ląsteles. Patekę į vidų, jie naikina viską iš eilės: maisto medžiagas, deguonį, kt.

Sveikos kepenys pajėgios neutralizuoti kenksmingas medžiagas, išskirdamos specialų cheminį junginį. Jeigu jos išvargintos netinkamos mitybos ir nuolatinio streso bei virusų, tokių kaip Epšteino-Bar (angl. Epstein-Barr), dalis toksinų lieka ir lėtai ardo organizmą.

Kraujo filtravimas

Įsivaizduokite atrinkimo punktą, kuriame automatiškai atrūšiuojamos medžiagos – tinkamos panaudojamos, o netinkamos metamos lauk ir naikinamos. Panašiai veikia kepenys. Jų užduotis išvalyti kraują, kad švarus patektų į širdį ir smegenis. Jeigu kepenys nebepajėgia susidoroti su kenksmingomis medžiagomis, dalis jų patenką į kraują ir virsta laisvaisiais radikalais. Tačiau tai kraštutinis atvejis. Dažniau siunčia į inkstus ir žarnyną, kad natūraliai pasišalintų iš organizmo.

Imuninė sistema

Kepenys kiek įmanoma stengiasi neįsileisti į vidų virusų ir bakterijų. Jei nepavyksta sulaikyti, jas paslepia kuo giliau viduje. Tada siunčia vadinamąsias ląsteles žudikes, kurios stengiasi įveikti įsibrovėlius ir tai daro periodiškai, kad kiek įmanoma daugiau jų sunaikintų. Šis saugantis baltųjų ląstelių tinklas ir yra individuali kepenų imuninė sistema.

Nors aptarėme visai nedaug, tačiau galima suprasti, kad kepenys labai svarbus organas. Gelbėdami jas, padedame širdžiai, smegenims, imuninei sistemai, odai ir žarnynui. Taip pat saugome jaunystę, aiškų mąstymą, ramybę ir laimės jausmą.

Tekstas parengtas pagal Anthony William knygą „Išgelbėkite savo kepenis“ (leidykla „Mijalba“).

Parengė Rūta Steponavičienė



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.