Nuolatinis įvykių pergalvojimas, svarstymas „kas būtų, jeigu būtų“, įvairių vizualizacijų kūrimas galimiems gyvenimo scenarijams – visi šie dalykai lydi mus kiekvieną dieną. Daugybę laiko praleidžiame mintyse planuodami mums rūpimus dalykus, mąstydami apie praeitį ir bandydami surasti sprendimus mus supančioms problemoms. Tačiau dažai atsitinka taip, jos patenkama į per didelio permąstymo (angl. overthinking) spąstus. Tuomet dažnas įvykių pergalvojimas tampa sekinančiu veiksniu mūsų gyvenime, sukeliančiu mums neigiamas emocijas.
Dažniausiai girdime tik apie tai, jog daugiau laiko turėtume skirti išskirtinai pozityvioms mintims ir mažai dėmesio skiriama tam, jog per didelis įvykių permąstymas taip pat yra problema. Pats reiškinys, kaip pergalvojimas arba permąstymas, nėra medicininis terminas, tačiau turi labai daug reikšmės mūsų sveikatai ir tampa nemaža problema, kuomet jis pradeda daryti įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui. „Yra žmonių, kurių perdėtas mąstymas yra tiesiog patologinis“ ,- sako patyrusi psichologė Catherine Pittman. Taip dažnai tampa ir dėl to, jog žmonės dažnai painioja permąstymą su problemų sprendimų ieškojimu.
Moksliškai įrodyta, jog per didelis įvykių permąstymas suaktyvina tas pačias smegenų sritis, kurios apima baimę ir nerimą. Dažniausiai permąstomi dalykai siejasi su mintimis apie praeities išgyvenimus, buvimą blogoje padėtyje arba nerimą dėl ateities. Dažniausias šalutinis permąstymo poveikis – miego ritmo problemos, nes galvodami pradedame nesugebėti atsipalaiduoti ir užmigti. Tai taip pat gali sukelti ir kitas fizines problemas, tokias kaip galvos arba skrandžio skausmas, pastūmėti link nerimo arba depresinių sutrikimų. Neseniai Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 000 žmonių, parodė, kad mūsų dėmesys neigiamiems įvykiams (ypač dėl savo praeities veiksmų) gali būti didžiausias šių dienų psichinės sveikatos problemų veiksnys. Didžiąją laiko dalį, kai mes permąstome, įsitraukiame į destruktyvų mąstymo procesą, kuris lemia nepalankius rezultatus mūsų emocijoms ir sveikatos būklei. Mes tampame irzlūs mažiau pasitikime savimi, patiriame įtampą, imame nepagrįstai bijoti dėl ateities, jaučiamės pavargę.
Vis dėl to, yra būdų, kurias galime išvengti tokių situacijų. Tik mes patys galime kontroliuoti savo mintis. Ir niekas kitas. Pats patikimiausias būdas – įjungti ne tas pačias destrukcines mintis, bet sąmoningumą. Tai yra ryšio su savimi ir savo gyvenimu kūrimas. Išmokimas kontroliuoti ir sutelkti dėmesį į dalykus, kurie yra tikrai svarbūs esamuoju laiku, sustiprina vidinį ramybės jausmą ir padidina mūsų savimonę, o tuomet galime visiškai kontroliuoti savo elgesio valdymą. Praktikuodami sąmoningumo meditacijas asmenys išmoksta pažinti savo mintis ir emocijas, išmoksta ramiau į jas reaguoti ir vadovautis „šaltu“ protu, neleidžiant neigiamoms akimirkos emocijoms užvaldyti situacijos. Sąmoningumas ir mokėjimas būti šiame, bet ne praėjusiame momente – pagrindiniai veiksniai, leidžiantys išvengti emocinių problemų ir išsaugoti savo psichinę sveikatos būklę.
