Bendraujant su žmonėmis, nuoskauda – įprastas dalykas, jei tik negadina santykių, kai ji – kaip žaidimas, pridedantis jausmams aštrumo, kai po to seka susitaikymas. Jei praktikuojate ilgalaikę nuoskaudą, viskas gali baigti suirusiais santykiais. Tačiau yra ir dar skaudesnių pasekmių.
Nuoskauda ardo sielą kaip harmoningą visumą, daro žalą organizmui, pakeičia kvėpavimo ritmą, verčia įsitempti konkrečius raumenis, gali netgi išprovokuoti ligas.
Pirma – stipriai įskaudintas ir pykstantis žmogus nežvelgia į aplinkinius pernelyg iš aukšto, o atvirkščiai – vidinio orumo ir savo vertės jausmas jam pernelyg smukęs, dėl ko jis tampa pažeidžiamu, jautriu atstūmimui, įžeidimams, arba įžvelgia visa tai, ten kur šių reiškinių nėra. Kitaip sakant, jis išsiugdė įprotį būti infantilia auka, priklausoma nuo autoritetą jai turinčios figūros, pagal kurios požiūrį į save auka sprendžia apie savo pačios vertę.
Antra. Nuoskauda, pyktis – tai ne bejėgiškumas, o vaikiška agresija, vaikiškas būdas priversti kitą žmogų padaryti tai, ko man norisi, t.y. manipuliacija. Bet jeigu jūs jau ne vaikas, tai nuoskauda – visiškai neefektyvus būdas spręsti konfliktui ar situacijai keisti.
Trečia – nors nuoskauda yra užmaskuota agresija, ji įstumia žmogų į infantilų aukos vaidmenį, nusmukdo jo savivertę, daro žmogų labai priklausomu nuo manipuliavimo objekto ir dar labiau sustiprina pažeidžiamumo, bejėgiškumo jausmus, žmogus tampa tarsi „be odos”, jis visur įžvelgia vien įžeidimus ir atstūmimą.
Ketvirta – kai jaučiatės įskaudintas ir pykstate, jums gali atrodyti, kad „baudžiate” partnerį, tačiau iš tikrųjų nubaudžiate save, kadangi patys iš savęs atimate harmoningus santykius, meilę, jaukumo pojūtį, gerą nuotaiką ir paprasčiausiai nustojate gyventi pilnavertį gyvenimą kiekvienu pykčio laikotarpiu. Nuoskauda iš esmės yra ne kas kita, kaip maža mirtis.
Kol jūsų sužeistas Ego „baudžia” mylimą žmogų, jūsų siela, širdis kankinasi nuo skausmo ir trokšta būti su tuo žmogumi. Kiek protinga ir efektyvu bausti patį save už tariamą blogą elgesį su savimi? Kol nesusiformuoja naujas savęs suvokimo ir reagavimo būdas, nuoskauda tebenaudojama kaip vaikiškas būdas sąveikauti su svarbiais žmonėmis, kaip visiškai neveikiantis metodas priversti aplinkinius save gerbti ir mylėti.
Gaila, tačiau toks reagavimo modelis labai tvirtai įsišaknija, jis destruktyviai veikia ir patį žmogų, ir jo santykius su kitais.
