Ar teko susidurti su pasipiktinimo šalia esančiu žmogumi jausmu dėl jo nedėkingumo? Jūs stengiatės, kažką darote, o žmogus to netgi nepastebi arba apskritai nuvertina tai, ką padarėte. Labai nemalonus jausmas, tiesa?
Palaipsniui tai pradeda erzinti, ir toliau kentėti darosi nepakeliama. Vadinasi, reikia atsikratyti šio negatyvo, viską išsakyti žmogui į akis. Lyg ir teisinga, juk negalima laikyti savyje tiek daug nuoskaudų ir pykčio. Tačiau kuo šie pokalbiai paprastai baigiasi?
Judu pradedate keistis savo susikaupusiais priekaištais, pretenzijomis ir kyla skandalas. Rezultatas: krūva naujų nuoskaudų ir sugadinta nuotaika. Liūdniausia, kad ši situacija, net ir po santykių aiškinimosi, nesikeičia. Gaunasi užburtas ratas.
Tuo pat jūs ir toliau laukiate, kad žmogus pasikeis ir pradės vertinti tai, ką darote. Tačiau realybėje, kaip bebūtų keista, to neįvyksta. Priešingai, kuo daugiau tokių „pokalbių“, tuo prastesni jūsų santykiai. Juose vis mažiau pasitikėjimo, pagarbos, švelnumo. Išvada peršasi savaime – aš gyvenu su ne tuo žmogumi.
Teisingumas ir sąžiningumas reikalauja, kad pradėtume skaičiuoti, kiek jūs padarėte jo labui ir kiek jis ar ji padarė jūsų labui. Paprastai iš tokių paskaičiavimų gaunasi, kad jūs padarėte žymiai daugiau. O deramo savo darbo įvertinimo nesulaukėte. Po tokios buhalterijos ir taip jau ne kokia jūsų būsena darosi apskritai pasibjaurėtina.
Tačiau visuose šiuose apmąstymuose yra viena pagrindinė klaida. Žinoma, santykiai yra susiję su „imti-duoti“ balanso išlaikymu, tačiau viskas čia priklauso dar ir nuo jūsų pasirinkimo. Juk būtent jūs pasirinkote gyventi su šiuo žmogumi.
Didžiausia bėda yra ta, kad santykiuose, šeimoje mes visada viską darome būtent sau, o ne kitam. Kad ir kaip neteisingai tai atrodytų, tačiau tai tiesa. Būtent todėl moterys lygina vyriškus marškinius, o vyrai perka gėles.
Sau patiems.
Kodėl?
Viskas labai paprasta. Kažkada aš nusprendžiau, kad noriu, jog šis žmogus gyventų su manimi. Man su juo gera. Būtent todėl aš darau tai, kas leis man būti tikram, jog žmogus liks su manimi ir ateityje. Tiesą sakant, rūpinimasis vienas kitu – tai rūpinimasis nuosava būkle.
Jei mano moteris išlygins man marškinius, aš būsiu patenkintas ir eilinį kartą padarysiu išvadą, kad gyvensiu būtent su ja, man su ja komfortiška. O moteris būtent to ir nori – kad aš būčiau šalia. O kai aš moteriai dovanoju gėles, tai darau vėlgi dėl savęs, nes jai patinka gėlės, malonu jas gauti dovanų. Ir tai padidina tikimybę, kad ji manęs nepaliks.
Žinoma, padėkoti už tai, ką daro kitas ar kita, yra labai svarbu ir būtina. Tačiau suvokimas, kad viską, ką tu darai, pirmiausia darai dėl savęs, sumažina išgyvenimų aštrumą, o taip pat padeda išvengti nuoskaudų ir pasipiktinimo. Vadinasi, jūs daugiau nekaupiate nereikalingo negatyvo ir mažiau baratės.
Pagalvokite apie tai, juk jeigu pakeisite savo požiūrį, gali būti, kad ir jūsų santykiai pagerės. Juk ir be šito yra daug klausimų, dėl kurių kol kas dar nesusitarėte. Ir dar vienas bonusas – jūs pagaliau nustosite save apgaudinėti, o tai labai svarbu, patikėkite.
