Egzistuoja taip vadinamas Pelenės sindromas, kai žmogus ilgą laiką gyvena aukos pozicijoje, stengiasi visiems įtikti, turi padidintą atsakomybės jausmą už viską, kas vyksta jo aplinkoje.

Gaunasi, kad toks žmogus labai aktyviai investuoja savo išteklius į artimuosius ir sąmoningai ar nesąmoningai tikisi už tai kokio nors atlygio. O save tuo pat metu nustumia į paskutinę vietą.

Beje, Pelenės bruožų gali turėti tiek vyrai, tiek moterys

Pelenė yra nerimastinga ir hiperatsakinga

Ji neleidžia sau džiaugtis gyvenimu, atsipalaiduoti ir neypatingai apie tai susimąsto. Įprasta Pelenės būsena – spręsti esamas problemas, dėl ko nors nerimauti ir pergyventi.

Jei tam tikru gyvenimo laikotarpiu viskas klostosi daugiau ar mažiau sklandžiai, ji ima dar labiau nerimauti.

Pelenė turi žemą savivertę

Iš čia kyla savigarbos, dėmesio savo poreikiams ir norams stoka. Retai ryžtasi imtis kokių nors ambicingų tikslų.

Ji niekada nestatys savęs į pirmą vietą net savo pačios gyvenime.

Dažnai savivertės problemas išduoda ir jos bendravimo stilius.

Pelenė gyvena dėl kitų

Pelenė jaučiasi vertinga būtent tada, kai jos kam nors reikia.

Ji visada kuo nors rūpinasi, dėl ko nors stengiasi. Savo gyvenimo prasmę ji mato tarnystėje.

Perdėtas emocinis prisirišimas prie artimųjų

Jai sunku netgi trumpam išsiskirti su bet kuriuo iš jų. Liguistai pergyvena bet kokius nesutarimus ar kritiką iš jų pusės.

Kantrybė ir nekonfliktiškumas, pasiekiantys absurdiškas formas

Beveik niekada nekonfliktuoja, net jeigu jos interesai įžūliai pažeidžiami. Sau pačiai šitokį savo elgesį ji teisina tuo, kad stengiasi išsaugoti teigiamą atmosferą ir gerus santykius.

Pelenė – romantiškos prigimties būtybė

Negalima būtų teigti, kad Pelenė yra pasinėrusi išimtinai į buitinius ir neatidėliotinus rūpesčius. Ji daug svajoja, mėgsta romantiškus filmus, knygas.

Dažnai idealizuoja savo išrinktąjį ir jo aplinką, priskiria jiems neegzistuojančias savybes. Ji tikisi, kad vieną dieną už visus nuopelnus gaus didžiulį atlygį.

Pelenės sindromas neleidžia savo savininkei gyventi visaverčio gyvenimo. Žmogus paprasčiausiai susitaiko su aukos vaidmeniu:

• Pelenę ir jos darbus visi nuvertina
• Pelenė – nuolat emociškai priklausoma nuo savo artimųjų
• Žmogus gali nugyventi visą gyvenimą, bet niekada taip ir nepažinti savęs, nepatirti laimės.

Galima ir būtina stengtis įveikti Pelenės sindromą. Svarbiausia, kad žmogus suprastų, jog daugiau taip gyventi nebegalima. Svarbu stiprinti savivertę, išmokti pasakyti „ne“, pažinti save, įsiklausyti į save, dovanoti sau dovanas ir daug kitų dalykų.

.