Pratimai, padedantys nugalėti nežinomybės baimę

Kiekvienam žmogui būdinga nežinomybės baimė. Ji turi net mokslinį pavadinimą – agnosofobija.

Šiuolaikinis pasaulis greitai keičiasi. Dažnai žmogus nespėja prie jo prisitaikyti, todėl ir kyla nežinomybės baimė, nerimas dėl to, ką atneš rytdiena.

Viskas, kas nežinoma, žmogui dažniausiai asocijuojasi su pavojais. Kartais nežinomybės baimė pasireiškia nerimu, panikos atakomis, visiška ar daline žmogaus dezorientacija jo gyvenimo kelyje.

Pagrindinės šios fobijos priežastys:

*žema savivertė ir jos pasekmė – nepasitikėjimas savo jėgomis,

*baimė prarasti jau sukauptas gėrybes,

*baimė, kad atsitiks kažkas blogo.

Fizine prasme agnosofobija gali pasireikšti tokiais simptomais:

*galvos svaigimu,

*pykinimu,

*mitybos sutrikimais,

*stipriu nerimo jausmu prieš reikšmingus įvykius.

Toliau aprašyti 4 pratimai padeda įveikti agnosofobiją.

I pratimas

Šis pratimas gali įpratinti ramiai reaguoti į bet kokius gyvenimo pokyčius, be baimės priimti tai, kas nepažįstama, ir surasti bet kokiame įvykyje pozityvių momentų.

Kiekvieną laisvą dieną būtina išeiti pasivaikščioti po nepažįstamą vietovę, pasiėmus su savimi bloknotą ir fotoaparatą. Šio žygio misija – parašyti reportažą apie naują vietą.

Rekomenduojama užfiksuoti kiekvieną smulkmeną iš šios trumpos kelionės. Pakeliui galima užeiti į nežinomą kavinę ar restoraną, paragauti naujo patiekalo. Žygio metu užrašykite viską, kas pasirodys įdomu ir verta dėmesio.

Grįžę namo parašykite reportažą apie naują maršrutą. Aprašykite savo įspūdžius, patirtį, pojūčius.

II pratimas

Šis pratimas padeda pamėgti visa, kas nauja ir suprasti, kad naujovės gali būti netikėtai malonios.

1.Iš vakaro sudarykite būsimos dienos dienotvarkę. Viskas turi būti aprašyta iki menkiausių smulkmenų. Kokie bus pusryčiai, kokias drabužiais apsirengę eisite į darbą ir t.t.

2.Iš ryto reikia daryti viską priešingai ir atidžiai stebėti kylančius pojūčius.

Toks pratimas padeda suprasti, kad naujovės gali suteikti daug malonių įspūdžių.

III pratimas

Dažnai baimė kyla tada, kai žmogus negali savarankiškai visko kontroliuoti. Ir dėl to, kad žmogus nesugeba pasitikėti kitais, dėl to atsiranda nerimas ir įtarumas.

Šis pratimas moko pasitikėti. Tam reikia surasti žmogų, kuris sukelia pasitikėjimo jausmą. Jo užduotis bus tapti jūsų vedliu vienai dienai.

Jis turės iš vakaro sudaryti jums dienotvarkę kitai dienai, į kurią bus įtrauktas koks nors naujas punktas. Kitą dieną jis turės kontroliuoti, kaip jūs vykdote jo sudarytą planą.

Taip galima išsiugdyti tikėjimą, kad viskas bus gerai, susipažįstant su naujais asmenimis, pasitikėjimą pasauliu ir kitais žmonėmis. Po kurio laiko žmogus nustoja bijoti nežinomybės, taip pat pradingsta ir gyvenimo permainų baimė.

IV pratimas

Dar vienas veiksmingas būdas kovoje su nežinomybės baime yra loginė visų galimų kokio nors įvykio baigties variantų analizė. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad toks pratimas tik sustiprins nežinomybės baimę, tačiau praktiškai būna priešingai.

Kai žmogus aiškiai išsivaizduoja visas galimas baigtis, jos nustoja būti jam netikėtomis ir nerimas dėl nežinomybės šioje situacijoje pranyksta.

Dažniausiai nežinomybės baimė nebūna argumentuota, todėl visų galimų nuostolių ir praradimų suvokimas padeda suprasti, kad pasekmės gali nebūti tokios tragiškos, kaip atrodė iš pradžių.

Svarbu paklausti savęs, kas yra baisiau: nukentėti dėl neteisingo sprendimo ar nepasiekti savo tikslų dėl asmeninio pasyvumo. Nežinomybės baimė – tai kliūtis kelyje link savo tikslų realizavimo ir ramaus gyvenimo. Žmogus bijo to, kad negali visko kontroliuoti, nuspėti aplinkinio pasaulio reakcijų ir kreipti dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar.

4 svarbiausios taisyklės, padėsiančios kovoje su agnosofobija

1.Čia ir dabar. Svarbu būti dabartiniame laiko momente: ne praeityje, ir ne ateityje, o būtent dabartyje. Per dieną rekomenduojama daug kartų sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui čia ir dabar.

2.Užrašai. Kasdien būtina užsirašyti visus svarbiausius įvykius. Tai padės sutvarkyti savo mintis, suteiks užbaigtumo jausmą.

3.Artimi žmonės. Patartina dažniau bendrauti su artimaisiais ir draugais. Tokie susitikimai padės nuimti stresą, taip pat pasikrauti teigiamos energijos.

4.Planavimas. Sudarant dienotvarkę svarbu teisingai paskirstyti prioritetus. Nereikia prisiimt daugiau užduočių, nei įmanoma įvykdyti. Tai gali sukelti neigiamų pasekmių.

Svarbu prisiminti ir apie savivertės lygį. Kai žmogus tiki savo jėgomis, jam lengviau įveikti bet kokią baimę, taip pat ir agnosofobiją.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *