Kaip mes suprantame žodį „atsakomybė”? Tai patikimumas, sugebėjimas laikytis žodžio, vykdyti įsipareigojimus ir pažadus.
Tačiau atsakomybė turi dar vieną aspektą – tai sugebėjimas būti sąžiningiems su savimi. Pasirengimas pripažinti, kad viskas, ką turite šiame gyvenime – tai jūsų minčių, jausmų ir poelgių rezultatas. Ir už viską esate atsakingas tik jūs.
Pavyzdžiui, jeigu moteriai vyras nedovanoja dovanų, ką ji daro? Užpyksta, kaltina, manipuliuoja ir gali pati nueiti sau kažką nusipirkti. Šitaip ji bando taisyti problemą iš išorinės jos pusės: kaltas vyras. Ir moteriai knieti ištaisyti būtent vyrą.
O juk ji gali užduoti sau klausima: „O kaip aš elgiuosi, jeigu vyras man nebedovanoja dovanų? Ką tokio darau, ar ko nedarau, kad jis ėmė taip elgtis?”
Tarkime, kad aš šykštus ir godus vyriškis, tokių dalykų pasitaiko. Tačiau ką aš tokiu atveju veikiu šiuose santykiuose? Kaip aš juose atsidūriau?
Ir jeigu galite sąžiningai atsakyti sau į šiuos klausimus, pripažinti tiesą, tai greičiausiai iš sprendimas ateis.
Visada sakau, kad nebūna problemų santykiuose, yra tik vidinės problemos. Jeigu jūs ramus – nebus jokių problemų. O jei atėjo ne patys geriausi laikai santykiuose, vadinasi, viduje tie sunkūs laikai prasidėjo dar anksčiau.
Jūsų tarpusavio santykiai – tai tik atspindys to, kas vyksta jūsų viduje.
Susvetimėjimas ir, tuo labiau, meilužė neatsiranda staiga ir iš niekur. Jei tarp vyro ir moters esama artumo – dvasinio, emocinio, fizinio, trečiam žmogui paprasčiausiai nebelieka ten vietos. Trečiasis atsiranda tada, kai jam atsilaisvina vieta, kai ir vyras, ir moteris nutolo vienas nuo kito. Kai nebėra artimo kontakto.
Ir tada iškyla klausimas: „Kaip sugrąžinti vyrą ir atkurti su juo santykius”, o klausimas kitoje plotmėje kyla toks: „Į ką atkreipti dėmesį privertė mane ši problema. Kur ir ką reikia keisti?”
O ką moterys dažniausiai daro? Ji žvelgia ne į save, o į vyrą, ar dar blogiau – į jo naują draugę. Kiek laiko, jėgų ir energijos veltui iššvaistoma.
Nėra prasmės stengtis susigrąžinti vyrą. Na, susigrąžinsite, o kas toliau? Juk jis kažkodėl išėjo, buvo priežastis. Vyrai šia prasme labai paprasti: jeigu yra šalia moteris – jie gyvena ir yra laimingi. Nėra moters – einu ieškoti.
Ir jeigu vyras reiškia jums nepasitenkinimą – tai labai rimta priežastis susimąstyti. Tačiau dažniausiai moteris tokioje situacijoje elgiasi neatsakingai. Ji nepaklausia savęs: o ką aš transliuoju vyrui, kad jis nepatenkintas? Greičiausiai ji papūs lūpytes, prasidės kaprizai, isterijos… Ir mėgins vyrišką kantrybę tol, kol toji nepasibaigs.
„Žilė galvon, velnias uodegon” – tai ne apie vyrišką amžiaus krizę, tai – apie moterišką neatsakingumą. Gaila, bet laikas, kai moteris gali sau leisti tokį nerūpestingumą, labai greitai baigiasi.
Manęs dažnai klausia: „Kaip susigrąžinti vyrą? Jis pasielgė taip ir štai šitaip, aš jam apie tai pasakiau, jis nuėjo ten, aš padariau aną… Ką man daryti? Kaip gyventi? Aš taip negaliu, padėkite”.
Tokie klausimai lieka be atsakymų. Kodėl?
Šiuose klausimuose nėra sprendimų.
Tokie klausimai iš tikrųjų reiškia: „Aš nenoriu būti už tai atsakinga. Aš nenoriu nieko keisti, aš noriu grąžinti viską, kas buvo, ankstesnę savo komfortišką būseną”.
Kartą paklausiau vienos moters, kurią paliko vyras po 15 metų santuokos: „Ko gi tu nori?” ir ji, nė nemirktelėjusi, atsakė: „Noriu, kad viskas būtų kaip anksčiau”.
O tai reiškia, kad moteris paprasčiausiai ieško būdo, kaip „nuskausminti” šią situaciją, kad nereikėtų nieko keisti savo pačios viduje.
Arba štai toks klausimas: „Turiu noro rūpintis namais, tačiau reikia juk dar ir dirbti. Ir man sunku derinti darbą su namų rūpesčiais. Aš noriu užsiimti namais, tačiau paprasčiausiai nespėju, ką daryti?”
Pagalvokite – ar gali būti sprendimas?
Bet kokia problema, ypač jei ji skausminga, tiesiog šaukte šaukia: „Atėjo permainų metas, labai didelių permainų. Atėjo laikas SUAUGTI”.
Negalima kažką padaryti ir likti tokiems, kaip anksčiau, o dar ir buvusį komfortą išsaugoti. Reikia užduoti sau klausimus: „O ką aš tokio darau, kad atsidūriau šioje situacijoje? Kokios permainos pribrendo? Kokioje srityje užsisėdėjau?”
Nereikia keisti situacijos. Reikia keisti kažką savyje.
Bet kuri moteris trokšta dėmesio, komplimentų, susižavėjimo, meilės. Nori būti vienintele, nori supratimo, materialaus palaikymo. Ir galvoja, kad visa tai privalo gauti vien dėl to, kad ištekėjo.
Juk galvojame taip? Tačiau dažniausiai nieko negauname? Kodėl?
Todėl, kad tai irgi visiškai neatsakinga pozicija. Vaikiška.
Vyras – tai jums ne tėvas ir ne mama, jis nieko neprivalo jums duoti vien dėl to, kad tapote jo žmona. Jis, žinoma, duoda, ir daro tai su dideliu džiaugsmu, tačiau tik tuo atveju, kai gauna tai, ko reikia jam pačiam.
O jūs žinote, ko jam reikia? Kokie jo poreikiai? Ką jūs galite duoti jam kaip moteris? Kaip jūs realizuojate save santykiuose su vyru? Kame jūsų atsakomybė?
Santykiai – tai vienas kito poreikių tenkinimas. Kaip galima patenkinti vyro poreikius, jei moteris net savo poreikių nežino, neturi supratimo, ko nori pati ir pastoviai jaučia nerimą ir stresą? Koks gali būti artimas kontaktas su partneriu, jei jūsų viduje – vien baimė ir nepasitikėjimas?
Ir šitai reikia išsiaiškinti pirmiausiai. Mokytis kontaktuoti su savimi, būti dėmesinga sau, visiems savo jausmams, pojūčiams, pasireiškimams.
Kai imatės atsakomybės už savo problemą, jūs gaunate vieną labai svarbų pranašumą – jūs jau galite keisti savo gyvenimą.
Ir jeigu dabar jūsų gyvenime kažkas klostosi ne taip, kaip jums norėtųsi, prisiimkite atsakomybę už šią situaciją, atsiverkite, pažvelkite tiesai į akis ir pradėkite kažką daryti kitaip, kiekvieną dieną – ir tada pradėsite gyventi taip, kaip visada svajojote.
Problema ateina ne tam, kad kentėtumėte. Ji ateina tam, kad paūgėtumėte, taptumėte laimingesnė ir stipresnė.
