Tėvų noras totaliai kontroliuoti savo vaikus visada veda prie tragiškų pasekmių, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai šitaip elgiasi.
Panagrinėkime pagrindines apraiškas.
Draudimas vaikams ką nors daryti savarankiškai – nes jiems nesigaus, nes nemoka, nes sulaužys, mes patys padarysime, tavo rankos kreivos, tu susižeisi.
Čia matome akivaizdų draudimą vaikui tyrinėti pasaulį, įgyti įgūdžių, patirties. Vaikas nebus suinteresuotas mokytis naujų dalykų; jis nuo pat pradžių bus įsitikinęs, kad jam nepavyks, nes nežino, kaip. Įsišaknijusi kritikos baimė dėl nesėkmės atgrasys jį nuo bet kokių veiksmų.
Visiškas savarankiškumo uždraudimas – bandant išeiti iš namų – tardyti, kur eina, su kuo, kada grįš ir pan. Ir skambinti kas 10 minučių. Ir galiausiai gaunasi taip, kad 40 metų vyras eina į pasimatymą su moterimi, nuolat prižiūrimas visos šeimos – mamos, sesers, tėvo, tetos ir kt.
Pasekmės skirsis priklausomai nuo to, kuo tėvai pateisino tokį elgesį. Tai apima žemą savivertę, nuolatinį nerimą, mintis, kad kažkas nutiks ir aš nesusitvarkysiu, ir nuolatinį pavojaus jausmą. Taip galėtų būti, jei vaikui būtų pasakyta, kad išeiti vienam į lauką yra pavojinga, kad jis bus pagrobtas, nužudytas ar išprievartautas. Ši baimė skatina žmogų atsidurti būtent tokiose situacijose, kurių jis bijo. Nesugebėjimas susidoroti su tokiomis situacijomis įskiepija giliai įsišaknijusį bejėgiškumo ir nesaugumo jausmą – „pasaulis pavojingas ir aš nesusitvarkau“. Iš čia – fobijos, nerimas ir panikos priepuoliai suaugusiame gyvenime.
Uždrausti kažko norėti – prisidengiant rūpesčiu: norime, kad turėtumėte geriausią, todėl nupirksime tą žalią megztinį, nes jis šiltesnis, ir valgysi tik žuvį, nes ji sveikesnė nei mėsa. Tai, kad jums nepatinka žalia spalva ir norite mėsos, yra jūsų pačių prasimanymas, kaprizas, kvailas išsigalvojimas.
Problema čia yra tokia: aš nežinau, ko noriu, todėl jūs man pasakykite, ką rengtis, kokius batus avėti, koks žmogus turėčiau būti, ką pirkti pietums, kokius dribsnius pasirinkti. Visiškas neprisitaikymas prie suaugusiųjų gyvenimo, savarankiškumo stoka ir depresija.
Tėvų užduotis – kontroliuoti savo vaiką neatimant iš jo savarankiškumo. Leisti jam mokytis, tyrinėti pasaulį, įgyti įgūdžių ir gyvenimiškos patirties, ir tuo pačiu metu įdiegti jam atsakomybės jausmą. Padėkite vaikui augti, o ne stabdykite jo vystymąsi.
