Kai kalba užeina apie meilę, nelieka vietos jokiems idealams ar trūkumams.

Yra savybės. Ir jūs arba priimate šias žmogaus savybes ir netgi patiriate iš jų malonumą, arba ne.

Nėra jokios prasmės žmogų keisti ar perdarinėti, jeigu tasai žmogus ne jūsų.

Nėra nei gerų, nei blogų, o idealūs apskritai šiame pasaulyje neegzistuoja.

Yra ypatingi. Savi ir artimi, artimi savo dvasia, vidiniu turiniu.

Ir jeigu sutikote būtent tokį žmogų, savą ir artimą iki kaulų smegenų, tai po to jūs jau nė už ką jo neiškeisite į ką nors kita.

Nes galbūt pasaulyje yra ir daug geresnių žmonių, tačiau kas tavo – tas tavo. Juk jūs žinote, kad jums reikia būtent šio žmogeliuko, jums norisi, kad jis visada būtų greta, norisi dovanoti jam savo šilumą, galbūt kartais netgi pasibarti, o paskui susitaikyti – tegu.

Svarbiausia – su juo. Su ypatingu.