Tėčio ir dukros santykiai – atskira labai plati ir svarbi tema. Taip miela stebėti, kaip suaugęs ir rūstus vyriškis tiesiog akyse pasikeičia, kai prie jo pribėga mažoji princesė.
Žinoma, visi žino, kad geriau mylėti per daug, nei per mažai. Galima teigti vienareikšmiškai, kad mergaitės, kurios tėtis yra mylintis, atviras ir priimantis, vaikystė bus šviesesnė nei tos, kurios tėtis ne toks meilus arba visai nemylintis.
Tačiau ir tokie giedri santykiai palieka pėdsaką suaugusios „tėčio dukrelės“ gyvenime. Kokį? Išsiaiškinsime šiame straipsnyje.
Suprantama, „tėčio dukrelės“ yra labai skirtingos. Mergaitės likimą įtakoja ir tokio tėvo socialinė sėkmė, ir motinos vaidmuo, ir tėvo įtakos laipsnis augančios dukters formavimuisi, ir pačios mergaitės asmeninės savybės. Esant iš pažiūros vienodomis sąlygoms, vienu atveju galime stebėti subalansuotą drąsią, sėkmingą moterį, o kitu – kaprizingą svajotoją-idealistę.
Ir vis dėlto vertėtų išskirti keletą dažniausiai sutinkamų bruožų.
Kuo „tėčio dukrelėms“ pasisekė
Pasitikėjimas vyrais
Bendravimas su palaikančia vyriška figūra formuoja vidinio stabilumo jausmą „vyriškame“ pasaulyje. Tai reiškia, kad mergaitė vyriškąją lytį suvokia ne kaip kažką priešiško, pavojingo, o priešingai. Ji pasitiki vyrais, priima jų ypatumus ir gali jais pasikliauti tam tikrose konkrečiose situacijose.
Įgūdis veikti
Tėčio meilė susijusi labiau su veiksmais, poelgiais, o ne emocijomis ir jausmais. Juk vyriškoji kiekvieno žmogaus dalis susijusi su ryžtingumu, racionalumu. Šitokiu būdu tėvas savo meilę dukrai daugiausia demonstruoja būtent veiksmais: dovanoja dovanas, žaidžia, veda pramogauti. Ir dėl to mergaitėje nuo ankstyvos vaikystės ugdomas įgūdis veikti, siekti tikslų ir gauti pripažinimą.
Aukštos savivertės formavimasis
Santykiuose su tėčiu mergaitė suvokia savo, kaip asmenybės ir mergaitės vertę, svarbą. Jei tėtis myli dukrą ir tai išreiškia, ji auga pasitikėdama savimi, savo gebėjimais, patrauklumu.
Drąsa priimant sprendimus, gyvenimiški eksperimentai
Kaip jau aptarėme anksčiau, vyriškumas susijęs su veiksmais, ryžtingumu, racionalumu. Kai mergaitė vaikystėje pilnavertiškai bendrauja su tėvu, kartu ji treniruoja visas šias savybes savyje.
Kokie sunkumai gali laukti tokių mergaičių
Kontakto su mama trūkumas
„Tėčio dukrelė“ gali nejausti poreikio artimiau bendrauti su mama. O vėliau dėl to gali kilti sunkumų įsiliejant į moterų ratą, kadangi trūksta patirties bendraujant su moteriškąja puse.
Neadekvačiai idealizuojami reikalavimai išrinktajam
Santykiai su tėčiu – pirmoji bendravimo su vyrais patirtis, kurią suaugusi moteris perkels į santykius su partneriais. Tačiau ne kiekvienas partneris bus pasirengęs atlikti tėvo vaidmenį.
Įstrigimas infantiliame „mergaitės“ vaidmenyje jau suaugus
„Tėčio dukrytė“ įpratusi gauti viską, ko nori tiesiog šiaip be pastangų. Juk mylintis ir rūpestingas tėvas visais įmanomais būdais stengėsi apsaugoti dukrą nuo sunkumų ir padaryti jos gyvenimą nerūpestingą. Suaugusiųjų santykiuose atsiranda abipusiai įsipareigojimai ir abipusė atsakomybė, o tam suaugusi moteris gali būti nepasirengusi.
Nesvarbu, ar mūsų tėčiai buvo mylintys, ar abejingi, švelnūs ar šalti, svarbu suvokti ir prisiminti, kad jie davė mums viską, ką galėjo ir pajėgė duoti tuo konkrečiu gyvenimo laikotarpiu.
Net jei kas nors apskritai neturėjo tėčio, tai reiškia, kad mums buvo lemta įgyti būtent tokią patirtį.
Ir, svarbiausia, būtina suprasti, ką ketinate daryti su tėvo jums perduotu bagažu, ką verta išsaugoti ir pritaikyti gyvenime, o su kuo verta padirbėti.
