Teisinga ar sveika mityba?

Šiandien labai daug kalbama apie teisingą mitybą. Tik jeigu pažvelgsime giliau, paaiškės, kad kiekvienas ją įsivaizduoja savaip.

Veganai aiškina, kad visas gyvūninis maistas – blogis. Ir mėsa, ir pienas, ir medus. Žaliavalgiai rėkia, kad teisinga tik tai, kas žalia. Ir niekaip kitaip. Mėsėdžiai laiko teisingu tik tą maistą, kuriame esama mėsos. Kitaip galą gausi. Pranos valgytojai apskritai nenusiteikę ką nors valgyti. Kažkas teisingu maistu laiko vištos krūtinėlę su grikiais. Kažkam teisinga mityba – valgyti 5-6 kartus per dieną. Kažkas atsisako gliuteno, kiti – cukraus ar pieno. Kažkas nuo ryto iki vakaro skaičiuoja kalorijas. Kiti pabėga nuo veganų ir puola taisyti sveikatos kiaušiniais bei žuvimi. Kažkas valgo vieną kartą per dieną, o kažkas – be sustojimo. Ir visi vienas per kitą šaukia, kad mano mitybos variantas – pats teisingiausias. AŠ MAITINUOSI TEISINGAI!!!

Bet ar sveikai?

Pavyzdžiui, veganais tampama etikos sumetimais. Žvėrelių gaila. Būtent dėl etikos, moralinių įsitikinimų nuo tokio žmogaus stalo pradingsta gyvūninės kilmės maisto produktai. Bet apie sveikatą šiuo atveju juk beveik negalvojama? Moralistai negalvoja, kad reikia kompensuoti tai, ko trūksta, o kuo kompensuoti, kaip sureguliuoti racioną? Retai kas rimtai visa tai studijuoja. Dėl to tokios dažnos problemos su sveikata. Pažįstu nemažai veganų, kurie dėl sugriautos sveikatos grįžo prie gyvūninio maisto. Situacijos buvo skirtingos, tačiau problemos – panašios.

Valgyti 5-6 kartus per dieną. Dar visai neseniai tai buvo labai populiari tema. Tik, štai, ajurvedos požiūriu, tokia mityba nepagerina metabolizmo, o priešingai. Maistas nespėjo susivirškinti reikiamu būdu, o čia jau nauja porcija atvažiavo. Ajurvedos požiūriu, maistas be užkandžių 2-3 kartus per dieną – pakankamai puiki dieta. Man, beje, vyras pasakojo apie pažįstamą, kuriam kartais pasitaiko trumpam pakliūti už grotų ir ten jis numeta svorio. Dėl tos paprastos priežasties, kad ten prastai maitina. Tik tris kartus per dieną.

Žmonės baidosi sojos – ten juk GMO ir fitoestrogenai! Tačiau ir toliau valgo mėsą, kurioje esama jau tikrų, ne augalinių hormonų. Pramoninis pienas – iš tos pačios operos.

Atsisakoma gliutenų, pieno, visiškai iš raciono pašalinamas cukrus ir netgi vaisiai – ar galima tai laikyti gėriu sveikatai? Psichosomatikos požiūriu, jeigu jūsų organizmas negali suvirškinti pieno, reiškia, mes „nevirškiname” savo mamos ar kokios nors jos būdo apraiškos. Kokios? Reikia aiškintis. Ieškoti priežasčių.

Jei tiesiog išmesime produktą iš raciono – nesuveiks. Trumpalaikėje perspektyvoje efektas bus, o kaip su ilgalaike? Kaip su sveikata?

Išbraukti rafinuotus produktus, baltuosius miltus, baltą cukrų – galbūt ir protinga, esama logikos grūdo. Produktai su nuline nauda organizmui. Dirbtinai sukurti. Bet išbraukti visus miltinius produktus? Visus pieniškus? Viską, kas saldu? Bus pasekmių.

Žymiai teisingiau žvelgti į mitybą ir produktus kitu aspektu – prideda produktas sveikatos, ar ne? Kokiomis sąlygomis jis sveikas, o kokiomis – ne? Ir ką daryti su mano pačios nuostatomis, jausmais bei vidiniais konfliktais?

Štai tuo ir užsiima įvairios sistemos, tame tarpe jau minėta ajurveda. Suprasti savo įgimtą ir įgautą konstituciją. Suprasti, koks maistas tau tinka, o koks – ne. Atsižvelgti į metų laiką, dienos valandą, egzistuojančias organizmo problemas. Tai ir yra sveika mityba. Ir čia visai nesvarbu, kokioje šalyje gyvenate.

Dėl to svarbu tyrinėti mitybos taisykles – produktų derinimą, jų charakteristikas, o taip pat savo pačios ypatumus.

Svarbu įtraukti į racioną tuos skonius, kurių nepakanka. Svarbus balansas.

Pradėti tai studijuoti sudėtinga. Daug terminų. Ypatumų. Reikia laiko, dėmesio. Dėl to kartais paprasčiau pradėti nuo kažko paprasto ir gauti rezultatą. O kai yra rezultatas, kyla noras keistis toliau.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *