Viena iš liūdniausių šio laikmečio tendencijų mūsų visuomenėje – tėvo nušalinimas nuo vaikų auklėjimo proceso. Netgi pilnose šeimose vaikus auklėja daugiausiai motinos. Tėvai uždirba pinigus, laisvu nuo darbo metu poilsiauja, o jeigu reikalas prispaudžia – įsijungia į auklėjimą, naudodami represijas. Yra, žinoma, normalių šeimų, tačiau vidutinės statistinės šeimos gyvena būtent taip, kaip aprašyta aukščiau.
Paauglystės amžiuje tėvo vaidmuo ypatingai svarbus. Būtent tėvas padeda paaugliui atsiskirti nuo tėvų, suformuoti savarankiškumą ir atsakomybės jausmą. Motina paprastai stengiasi iš paskutiniųjų nepaleisti globos ir priežiūros vadelių, tuo tarpu tėvas stimuliuoja „skrydį iš lizdo”. Paaugliams lengviau patirti tokius „niuksus, išstumiančius į gyvenimą” ir griežtumą būtent iš tėvo, o ne iš mamos. Bet kokį griežtumą iš mamos pusės vaikai suvokia kaip nemeilę.
Bendraujant su tėvu, paaugliams formuojasi lytinis identitetas, be to, vienodu laipsniu tiek berniukams, tiek mergaitėms. Berniukams tėvas – sektinas pavyzdys, o mergaitės siekia patikti tėčiui, gauti iš jo pritarimą ir palaikymą. Būtent tėvo žodžiai, gestai ir mimika, liudijantys apie dukters patrauklumą, formuoja mergaitei stabilų požiūrį į save kaip į gražią merginą ir moterį.
Kad visa tai galima būtų realizuoti, būtinas gyvas ir pilnavertis bendravimas tarp paauglių ir jų tėvo. Kaip j suorganizuoti? Su sūnumi galima drauge lankyti sporto salę, krapštytis garaže po automobilio kapotu ir t.t. Jeigu tėvas paaugliui yra vyriškumo pavyzdys ir dar bendrauja su juo kaip lygus su lygiu, paauglystės amžiuje užsimegs tikra nuoširdi draugystė, kuri leis paaugliui pajausti pasitikėjimą savimi, savo kompetencija kitų paauglių kompanijoje. Ši draugystė taps pačiais geriausiais skiepais nuo teisėtvarkos pažeidimų, alkoholio, narkotikų ir viso kito „gėrio”. Tokie paaugliai neretai turi pakankamai aukštą statusą bendraamžių aplinkoje.
Dukrelei galima dovanoti gėles, pasveikinti su puikiais rezultatais mokykloje, drauge nueiti į kavinę, sakyti jai komplimentus apie tai, kaip puikiai ji atrodo. Bendraujant su dukterimi, esama dar vieno labai svarbaus niuanso. Dukra niekada neturi užimti žmonos vietos, tapti vyro dėmesio traukos centru šeimoje. Kitaip sakant, svarbu, kad žmonai būrų rodoma kur kas daugiau dėmesio, nei dukrai. Sąlygiškai kalbant, dukrai dovanojamos gėlės kartą į du mėnesius, žmonai – kartą į dvi savaites ir pan.
Artimi ir meilės kupini santykiai tarp tėčio ir mamos iš vienos pusės yra pavyzdys tų santykių, kurių vėliau ieškos jau užaugusi mergina, o iš kitos pusės – tai signalas: „Tėtis užimtas, reikia ieškoti kito tokio pat nuostabaus saviškio”. Kitaip mergina visam gyvenimui įsimylės tėtį, „idealų vyriškį”, o visus kitus vyrus, sutiktus gyvenime, nuvertins.
Daugumą tėvų neramina klausimas apie ankstyvą merginų lytinio gyvenimo pradžią. Artimi santykiai su tėvu ir iš jų besiformuojantis saugumo jausmas, daugeliu atvejų apsaugos merginą nuo pernelyg skubaus suartėjimo su vyrais. Tai susiję su faktu, kad daugelis mergaičių paauglių ieško vyruose ne pilnaverčio partnerio, o tiesiog žmogaus, kuris savo šiluma ir rūpesčiu užtaisys didžiulę skylę, kurią širdyje paliko bendravimo su tėčiu deficitas.
Kad ir ką bekalbėtų jūsų paaugliai (kad jiems nereikalingi tėvai, kad dėl jų jaučiamas diskomfortas ir t.t.), kad ir kaip jie jus bevadintų, visada turėkite galvoje: ir sūnui, ir dukrai labai svarbu, kad tėvas jiems nusišypsotų, pasakytų komplimentą, apkabintų, patapšnotų per petį, pakviestų su savimi į kiną ar pabėgioti parke. Tiesiog paaugliams baisu sau patiems tai prisipažinti…
