Santykiai – sudėtingas, painus dalykas.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas aišku, o kai pradedi gilintis, į paviršių išplaukia begalė klausimų ir abejonių, viena iliuzija veja kitą.

Žmonės tikisi meilės, harmonijos ir laimės, o gauna slegiančią dramą ir nesibaigiančias kančias.

Tačiau ir toliau tiki ir viliasi, kad viskas priklauso nuo „teisingo žmogaus“ – tereikia tiesiog perauklėti savo partnerį arba susirasti „tą tikrąjį“, štai tada ir ateis išsvajota „laimė“.

***

Seksualumas – tai ne jaunystė ir grožis.

Kai merginai 20 metų, jai jūra iki kelių, ji pati renkasi, ko nori, siuntinėja vyrukus į visas įmanomas puses.

Ir čia iškyla klausimas: o kas tokio atsitiks po 15 metų, kad jos bus neįmanoma atpažinti?

Atsiranda kažkoks savęs nuvertinimas, ji pradeda sau pačiai nepatikti, ima lakstyti po grožio salonus ir plastikos chirurgus, ir visa tai turi vieną priežastį – patologinį norą išlaikyti jaunystę ir pagaliau patikti.

***

Mes turime meilės dovaną, tačiau meilė – kaip brangus augalas.

Negalima jo tiesiog priimti ir palikti, pastačius kur nors spintoje ar sandėliuke, arba manyti, kad toliau viskas susiklostys savaime.

Augalą būtina ir toliau laistyti. Realiai juo rūpintis ir puoselėti.