Bendravimas su šeima ir draugais ne visada būna toks, kokio norėtume. Kartais būna nemalonių situacijų su tėvais, vaikais ir pan. Kaip atsikratyti šių problemų? Pateiksiu tris patarimus, kurie, mano nuomone, turėtų padėti.

Kalbėti ir girdėti. Manau, tai svarbiausias patarimas. Kartais galime kalbėti mįslėmis, užuominomis, o kartais apskritai nekalbame. Pavyzdžiui, mus kažkas erzina, o mes tylime. Ir tai yra problema. Įtampa juk niekur nedingsta, ji kaupiasi. Ir jeigu to neaptarsime, kils problemų.

Taip pat svarbu ne tik klausytis kito žmogaus, bet ir girdėti. Suprasti, ką žmogus kalba. Leistis į kompromisas ir t.t. Neignoruoti jo žodžių. Dažnai mums paprasčiausiai trūksta tarpusavio supratimo. Iš čia kyla daugybė bendravimo problemų.

Nutraukti pokalbį, apibrėžti savo sąlygas. Kartais, kai žodžiai nebeveikia, deja, tenka pasitelkti veiksmus. Ir jeigu mylimas žmogus nenori su jumis normaliai bendrauti, tenka apibrėžti jums priimtinas sąlygas. Pavyzdžiui: „Mama, jei nenustosi manęs mokyti kiekviename žingsnyje, aš padėsiu ragelį”.

Jūs turite nustatyti savo sąlygas. Taip, iš pradžių bus sunku, kils daug pasipiktinimo. Tačiau laikui bėgant, žmonės supras, kad nėra kito varianto su jumis bendrauti, išskyrus bendravimą pagal jums priimtinas sąlygas. Ir tada problemos pasitrauks.

Priimti. Labai svarbu mokėti priimti žmones. Kitaip sakant, turime suprasti, kad žmonės taip išauklėti. Vėlgi, jei mama nuolat ką nors nurodinėja, kaišioja neprašytus patarimus, matyt, ji šitokiu nelabai priimtinu būdu mėgina jumis rūpintis. Arba tai tiesiog toks išsiauklėjimas. Žmonės skirtingi ir juos pakeisti ne taip paprasta.

Arba vaikai retai skambina. Vadinasi, taip jie buvo išauklėti, jie gyvena tokioje aplinkoje ir t.t. Juk kiekvienas žmogus savo elgesį grindžia savo praeityje sukaupta patirtimi. Nereikia ginčytis ir pyktis. Reikia suprasti tokio elgesio ištakas ir, jei įmanoma, priimti žmogų. Savaime aišku, jei tai jums priimtina.

.