Viena paprasta gudrybė padės nugalėti nerimą

Viskas, kas mus supa, nukreipta į tai, kad užvaldytų mūsų dėmesį. Nuorodos internete kviečia mus pereiti į kitą tinklalapį, naujos programėlės išmaniajame telefone atima laiką. Mes kas valandą girdime „viliojantį ir agresyvų sirenų dainavimą“ ir dažniau pasiduodame vilionėms, nei norėtume.

Kišenvagiai puikiai žino, kad vagiant piniginę reikia atitraukti žmogaus dėmesį. Kai žmogus praranda budrumą, tada jį būna lengva „apšvarinti“. Lygiai taip pat mes „apvaginėjame“ patys save, kai blaškomės ir neteisingai paskirstome laiką.

Kas trukdo susikoncentruoti?

Tokių rimtų ligų kaip dėmesio deficito sindromas nenagrinėsime. Tai būna smegenų funkcijos sutrikimai, kuriuos gydo specialistai medikamentais.

Viena iš svarbiausių nesugebėjimo susikoncentruoti priežasčių yra nerimas. Su juo sunku kovoti, bet jam taip pat verta skirti laiko.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad jeigu mes esame linkę nervintis dėl finansinių nesklandumų ar kitų problemų, reikia joms skirti specialų laiką. Įsivaizduokite, kad jūsų dienotvarkėje atsirado tokie punktai:

20.00 val. pradėti nervintis,

20.30 val. baigti nervintis.

Skamba keistai, bet tai veikia. Esmė ta, kad mes suvokiame savo teisę į nerimą, priimame jį, bet neleidžiame jam atitraukti nuo pagrindinių uždavinių. Kai tik nerimas mus apima ne pagal tvarkaraštį, mes švelniai, bet griežtai pasiunčiame jį į antrą planą. Dar turėsime laiko pagalvoti apie savo rūpesčius, o dabar yra kitų darbų.

Toks laiko paskirstymas yra išmintingas. Kiekvienas žino, kuriuo paros metu jaučiasi energingiausias. Būtent tuo metu reikia planuoti sudėtingiausius, sunkiausius ir kūrybinius darbus. Kitas laikas gali būti skirtas rutininiams darbams, buičiai, tarp jų ir nerimui.

Šiuolaikiniame pasaulyje yra du keliai: arba mes kontroliuojame aplinką, arba ji kontroliuoja mus. Jeigu žmogus moka atmesti blaškančius veiksnius, jo produktyvumas išauga kelis kartus.

Tas, kuris išmoko susikoncentruoti į vieną užduotį, valdys pasaulį. Kiti gali sau po 216 kartų per dieną tikrinti elektroninį paštą ar kas valandą skaityti pranešimus socialiniuose tinkluose.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *