Jei vyras bijo artumo, jis gali kiek tik lenda svajoti apie protingą, įvairiapusišką moterį, gražią įkvepiančią mūzą, giminingą sielą, tačiau iš tikrųjų jis visada sieks paviršutiniškų moterų. Svajones apie meilę užgesina psichologinės traumos ir iš jų užgimstančios baimės bei destruktyvios pažiūros. Kol vyras viso to neišspręs, jis ir toliau sieks moterų, su kuriomis meilė ir santykiai neįmanomi.
Net jei gyvenimas suves jį su svajonių moterimi, kuri jį mylės besąlygiškai, jis tiesiog nepajėgs priimti jos meilės, nes sielos gelmėse yra įsitikinęs, kad jos nevertas. Dėl nesugebėjimo priimti kai kurių savo trūkumų, jis nemyli savęs viso, kaip vientisos asmenybės. Visus tuos dalykus, kurių savyje nepriima, jis nori nuslėpti nuo aplinkinių ir niekada niekam nerodyti. Jis įsitikinęs, kad jei tik kas nors sužinos apie jo trūkumus, jei supras, koks jis yra iš tikrųjų, tą pačią akimirką jis taps atstumtas.
Praktiškai visas psichologines traumas vyrai linkę dangstyti pinigais ir valdžia, o moterys – grožiu ir priklausomybe nuo vyrų. Pažvelkite į šiuolaikinius turtingus vyrus: dauguma jų renkasi į drauges permanentiškai džiaugsmingas moteris, kurios internete pramoniniu mastu skelbia savo atviras nuotraukas iš įvairiausių egzotiškų salų. Maždaug apie tokią moterį svajoja kiekvienas artumo bijantis vyras, tik savo fantazijose tą plačiai besišypsančią pusnuogę mergužėlę jis apdovanoja dar ir intelektu, turtinga, įvairiapusiška asmenybe ir jo širdžiai artima siela.
Vyras iš dalies tesius, manydamas, jog jiedu su ta vien apie malonumus svajojančia vištele yra dvasiškai panašūs, kadangi bet kuri tokio tipo moteris nepriima savo tamsiosios pusės ir ją slepia, todėl bijo artumo lygiai taip pat, kaip ir jis.
Jei vyras nesiekia kalbėtis su moterimi iš širdies, o siekia jai uždirbti pinigų, reiškia, jis myli ne tiek moterį, kiek pinigus, nes pinigai leidžia jam mylėti save ir suteikia galimybę vėliau pakeisti šią moterį kita, lygiai tokia pat paviršutiniški ir mylinčia pinigus.
Vartotojiškumas veda į aklavietę, tai – kelias į niekur, kadangi nenoras kurti artumo sukelia polinkį siekti neegzistuojančių idealų kūrimąsi, o taip pat provokuoja pyktį, reiklumą žmonėms ir amžiną nepasitenkinimą gyvenimu, kurio neįmanoma kompensuoti materialinėmis gėrybėmis.
