Vyras ir moteris – geriausi psichologai vienas kitam

Dirbdami su santykiais už namų ribų, mes neretai užmirštame tą milžinišką potencialą, kuris slypi pačiuose santykiuose. Ir kurį galime panaudoti, kad juos pagerintume. Vyras ir moteris, jei moka rimtai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis, patys geriausi psichologai vienas kitam.

Ko nori tu, ko norisi man, kuo gyveni tu, kuo gyvenu aš, ko iš manęs lauki ir tikiesi, ko aš laukiu ir tikiuosi iš tavęs – elementarūs klausimai, kurie užkirs kelią daugiau nei pusei visų problemų ir nesusipratimų. Reikia tik sukaupti drąsos pradėti tokį pokalbį.

Sudėtingi metodai ir protingos knygos – visa tai, aišku, reikalinga. Tačiau tai neduos reikiamo efekto, jei neišmoksite vienas su kitu kalbėtis.

Artimas žmogus negali šimtu procentų pakeisti gero psichologo dėl vienos paprastos priežasties: bet kuri jūsų situacija, kurią pamėginsite išnagrinėti su artimuoju, liečia taip pat ir jį. Ir visgi nereikia nuvertinti to palaikymo, kurį gali suteikti artimi žmonės. Su sąlyga, kad santykiai kuriami teisingai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba. Mes labai gerai vienas kitą pažįstame, mes turime bendrą praeitį, žinome vienas kito silpnas vietas ir dėl to mokame palaikyti partnerį kaip niekas kitas. Vyrų ir moterų santykių psichologija yra tokia iš prigimties – du skirtingos lyties žmonės sukurti tam, kad vienas kitą papildytų. Jei tik šiek tiek pasistengs.

Ką gali duoti vienas kitam artimi žmonės?

  • Supratimą;
  • Artumą;
  • Pasitikėjimą;
  • Palaikymą.

Tačiau neįmanoma viso šito duoti automatiškai. Būtina laikytis konkrečių taisyklių. Dėl to, be drąsos pradėti pokalbį, mums prireiks dar kai ko.

Atvirumo ir pasitikėjimo vienas kitu. Ne kiekvienas iš mūsų pasiruošęs realiai atsiverti partneriui. Trukdo anksčiau įgyta negatyvi patirtis, vaikystėje susiformavę elgesio modeliai. Kad neperkeltume to į dabartinius santykius, turime būti pakankamai sąmoningi.

Pagarbos partneriui ir jo sprendimams. Tame tarpe ir tiems, kurie mums nepatinka. Partneriu reikia tikėti ir tuo pat metu žinoti, jog jis gali pasielgti netikėtu būdu, ne taip, kaip norėjome. Kitaip sakant, būtina atsisakyti lūkesčių.

Dėkingumo už tai, ką partneris daro jūsų labui, atsisakymo nuo puikybės, nuo „aš viską galiu pats/pati” ir nuo „aš geriau žinau, kaip reikia”. Mes kartais laikome savaime suprantamu dalyku visa tai, ką gauname ir imame reikalauti vis daugiau ir daugiau. Sustokite ir pamąstykite – kaip seniai dėkojote vyrui ar žmonai už tuos kasdieninius darbus, kuriuos jie atlieka šeimoje. Už tai, kad jie pasirinko būtent jus ir iki šiol tebegyvena su jumis.

Atgalinio ryšio. Kitaip sakant, jūs klausotės, ką jums kalba, domitės partnerio nuomone, stengiatės pasijausti jo kailyje ir suprasti, kodėl jis kalba ir daro būtent tai ir būtent šitaip. Dažniausiai mes paprasčiausiai laukiame, kada partneris baigs kalbėti, kad tuojau pat pradėtume patys pasakoti apie sau svarbius reikalus. Tai visiškai natūralu, kiekvienam artimesni savi interesai, tačiau tai neleidžia susitarti. Klausykitės ir stenkitės suprasti.

Domėjimosi partneriu ir jo gyvenimu. O ne vien jo veikla, susijusia su jumis. Daugeliui žmonių, netgi pakankamai sąmoningų, tampa tikru atradimu faktas, kad partneris – ne šiaip dalis mano gyvenimo, bet dar ir savarankiška asmenybė su savais interesais ir troškimais. Žodžiais tai, žinoma, pripažįstama, o štai realiai suprasti būna labai sudėtinga.

Ir, suprantama, meilės. Kitaip sakant, noro, kad partneris būtų laimingas. Be meilės santykiai apskritai neturi prasmės.

Jeigu bendrausite, atsižvelgdami į šiuos punktus, galėsite realiai padėti kits kitam tapti vienas kito psichologais.

Žinoma, tai nepakeis tikros psichoterapijos. Tačiau esu tikras – laikui bėgant, psichoterapija taps nereikalinga, nes jūs ir patys galėsite vienas kitą palaikyti bei išlaikyti savo bendravimą reikiamame lygyje. Psichologija labai daug žino apie vyrus ir moteris. Tačiau tik judu abu realiai pažįstate vienas kitą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *