Žmogui reikalingas žmogus

Kodėl, kad jaustumėmės laimingi, mums visada reikalinga pora? Moteriai – vyras, vyrui – moteris? Atsakymas: kad susirastume tai, ko neturime. Tačiau apie tai – paskui.

Laimės, laimingų santykių sėkmę lemia mūsų tėvų žodžiai: “Štai ištekėsi, tada…” arba “Štai susirasi žmoną, tada…” Ir tada daugeliui atrodo, kad juk iš tikrųjų:

  • Kai ištekėsiu, būtinai tapsiu laiminga;
  • Kai ištekėsiu, būtinai turėsiu laimingą šeimą;
  • Kai sukursiu šeimą, turėsiu padorią, gerą žmoną. Ji dėl manęs…

Tarytum santuoka būtų vienintelis ir nepakeičiamas laimės rodiklis.

Ir vis dėlto: kam žmogui reikalingas kitas žmogus?

Tam, kad vyktų mainai. Ne tik apsikeitimas nuomonėmis, patirtimi, požiūriais į gyvenimą. Svarbiausia, kad vyktų apsikeitimas energija.

Kam to reikia?

Tik poroje galime suprasti, ko mums trūksta gyvenime. Vyras/žmona mums tai aiškiai parodo.

Ką būtent galima pamatyti santykių dėka?

Pirma. Pati dažniausia istorija – kai santykiuose su mama trūko mamos ir jos dėmesio. Jeigu būtent taip ir buvo, moteris (kaip ir vyras) norės iš kito didesnio dėmesio: pastovių švelnumų, abipusių apsikabinimų ir švelnių santykių. Galbūt reikalaus to agresyviai, aiškiai, atvirai, per konfliktus, o gal – pasyviai (tu ką, nežinojai, pats/pati negalėjai susiprotėti?

Antra. Jeigu moteriai trūko tėčio, ji ieškos partneryje būtent jo, pastoviai, be paliovos klausinėdama: “Aš tau graži?” Šis klausimas slypės pačiuose įvairiausiuose santykių momentuose, pradedant “nupirk man štai tą suknelę”, baigiant “aš noriu gyventi Majamyje”.

Trečia. Mamos ir tėčio santuoka buvo “triukšminga”, kupina skandalų. Toks vaikas, kurio didžioji vaikystės dalis – tai nesibaigiantys tėvų kivirčai, suaugęs stengsis “kariauti” su partneriu, atiduodamas tokiu būdu energiją savo tėvams. Arba priešingai – stengsis sumažinti iki minimumo barnius savo šeimoje, kad atmintyje neatsikurtų vaikiški prisiminimai.

Ketvirta. Jeigu mama su tėčiu išsiskyrę ir vaikas liko gyventi su mama, o ši taip ir neištekėjo antrą kartą, tada toks vaikas:

  • Arba neištekės, nesusiras žmonos, sakydamas, mamai, kad gyvens su ja, kad jos netraumuotų ir šitaip atiduos visą savo energiją mamai;
  • Arba ištekės, susiras žmoną ir paklius į trikampį vyras-žmona-mama. Šiuo atveju mama vėlgi savinsis jaunos šeimos energiją, pasiims ją sau, kompensuodama savo pačios nerealizuotus jausmus savo santykiuose.

Tik turint santykius galima suvokti savo gyvenimiškus scenarijus. Juos parodyti gali tik kitas žmogus, neturintis nieko bendro su šeima, kurioje gimėme ir augome, atėjęs į šeimą kaip vyras ar žmona.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *