Pavydas santykiuose – tai tokie emociniai spąstai, į kuriuos kartais labai lengva pakliūti, bet sunku iš jų ištrūkti, nesugriovus kažko svarbaus.
Ir tai ypač ryškiai pasireiškia moteriškame pavyde. Kodėl?
Moterį juk nuo vaikystės moko: būti geresnei, sėkmingesnei, gražesnei. Štai ir išsikeroja tasai „būti geresnei“ moters viduje.
O paskui stebimės, kodėl kartais draugystė nurieda į bedugnę arba meilė ima „plyšti per siūles“.
Pradėkime nuo to, kad pavydas – labai klastingas dalykėlis. Jis ne visada būna juodas. Galbūt jums pažįstamas toks efektas, kai žvelgiate į draugės sėkmę ir, rodos, džiaugiatės dėl jos, bet viduje vis tiek kirba kažkoks nemalonus jausmas? Tai – baltasis pavydas.
Su juo lengviau gyventi, bet net ir jis ilgainiui gali peraugti į kažką didesnio, jei nesusitvarkysite su priežastimis.
Iš kur jis kyla?
Moteriškas pavydas, kad ir kaip į jį žiūrėtumėte, santykiuose dažnai kyla dėl lyginimo. Mes esame įpratę lyginti save su kitais.
Jūsų geriausia draugė staiga gauna paaukštinimą darbe, o jūs tuo pat metu vis dar užsisėdite biure, atlikdama lygiai tą patį darbą. Iš karto į galvą šauna mintis: „Kodėl ne aš? Kuo aš blogesnė?“.
Palyginimas – pavydo variklis. Visi tie palyginimai, jei nebus sustabdyti pradiniame etape, galiausiai ima griauti psichiką. Kaip sakė Vivjena Lėja (Vivien Leigh): „Palyginimai atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą“.
Tačiau įdomu tai, kad iš tiesų pavydas yra vidinio nepasitenkinimo produktas. Nesėkmės, kompleksai, baimės – visa tai maitina šį jausmą.
Ir štai paradoksas: jūs galite būti sėkminga savo srityje, turėti nuostabią šeimą, bet vis tiek pavydėti. Tai tarsi mūsų viduje įsiveisęs parazitas, kuris maitinasi mūsų silpnybėmis.
Pavydas graužia mus iš vidaus. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai pavydi, yra labiau linkę į stresą, depresiją ir nerimo sutrikimus. Kodėl taip yra? Nes pavydas trikdo mūsų vidinę ramybę. Užuot pasidžiaugę savo laimėjimais, mes susitelkiame į kitų sėkmę ir galiausiai prarandame pasitikėjimą savimi.
Bet žinote, kas geriausia? Pavydą galima transformuoti. Užuot leidus jam ėsti jus iš vidaus, galite paversti jį stimulu keistis.
Pagalvokite apie tai: jeigu pavydite kažkam sėkmės, galbūt tai ženklas, kad atėjo laikas keisti savo gyvenimą. Tapti geresne, bet ne tam, kad ką nors aplenktumėte, o dėl savęs pačios.
Taip kad pavydas ne visada yra blogis. Tai signalas, kad mums kažko trūksta. Svarbiausia – išgirsti šį signalą ir nukreipti energiją tinkama linkme. Ir tada pavydas iš destruktyvaus jausmo gali tapti augimo šaltiniu.
