Labai sunku bendrauti ir gyventi su lengvai įsižeidžiančiu žmogumi. Kiekvieną kartą prieš ką nors sakant ar darant reikia apsvarstyti jo būsimą reakciją. O juokauti apskritai nepatartina.

Dažnai įsižeidžiantys žmonės yra priklausomi nuo santykių lyg narkomanai. Jiems gyvybiškai reikalingi santykiai, kuriuose jie galėtų nuolat įsižeisti. Jie pajunta nuoskaudas, kai jiems atrodo, kad kažkas kitas jų atžvilgiu pasielgė neteisingai. Aplinkiniai mano, kad toks jų būdas, kad jie iš prigimties yra pernelyg jautrūs ir pažeidžiami.

Kaip išsivaduoti nuo nuoskaudų?

Pirmosios nuoskaudos atsiranda tada, kai mažas vaikas negauna pakankamai tėvų meilės, dėmesio, šilumos ir saugumo jausmo. Tėvai ant jo pyksta, rėkia, bara ar visai jį pamiršta, nekreipia dėmesio į jo poreikius. Nuoskaudos kaupiasi ir auga. Meilė tėvams egzistuoja lygiagrečiai su nuoskaudomis. Vaikas užauga, tačiau jo poreikis įsižeisti išlieka. Juk tik tokiu būdu jis atkreipia dėmesį į save.

Nuolat įsižeidžiančiam žmogui gyvenime reikia dviejų dalykų:

1. Žmonių, kurie jį skaudintų

Apie juos jis arba ji visada atsilieps su savotiška liūdna meile. Atrodo keista, tačiau įsižeidžiantys žmonės gali tuo pat metu mylėti savo skriaudiką ir pykti ant jo. Kaip ant tėvų. Protu toks žmogus suvokia, kad kitas periodiškai jį žemina ar skriaudžia, bet vis tiek prisiriša prie jo.

2. Jiems reikia nuolat sudaryti situacijas, kuriose jie galėtų įsižeisti

Tai yra savotiška emocinė priklausomybė. Tai priklausomybė, o ne meilė.

Pagrindinė priežastis, kodėl žmogus patenka į įsižeidžiančiųjų kategoriją, yra ilgalaikė vaikystės psichologinė trauma. Tačiau neskubėkite kaltinti tėvų! Jie elgiasi taip, kaip moka. Jeigu tėvams kas nors būtų pasakęs, kad neteisingai elgiasi su vaiku, jie paprasčiausiai būtų to nesupratę. Jie manė, kad yra teisūs, ir neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip, nes kartojo savo tėvų scenarijų.

Svarbiausia daugiau nebekaupti savyje nuoskaudų. Nepatiko tai, ką kitas pasakė arba padarė, iškart pasakykite jam apie tai. Nereikia isterijų, nereikia pretenzijų ir priekaištų. Pasakyti reikia mandagiai, bet tvirtai. Tada kitas supras, kokias emocijas jaučiate. Reikia tik pasakyti.

Tačiau yra vienas niuansas. Tai yra jūsų pasirengimas išgirsti kito žmogaus atsakymą. Pasakyti apie tai, kas jums nepatinka, yra lengva. O jeigu jis atsakys, kad jam nerūpi jūsų jausmai, kas tada? Tada į žaidimą įsitrauks jūsų pasitikėjimas savimi, jeigu jis yra. Aš esate pasirengę po tokio atsakymo apsigręžti ir nueiti, ar vėl užimsite įsižeidusiojo poziciją?

Jeigu partneris niekaip nereaguoja į jūsų žodžius arba sako, kad jam visai nerūpi, tai ir yra tiesos momentas. Kai jūs nepriimate jokio sprendimo, tik kartojate kaip mantrą „Man nepatinka“, jis vertina tai kaip jūsų zyzimą ar jo galvos kvaršinimą.

Tokiu atveju jūs tik sustiprinate savo nuoskaudą („Aš sakau, o jis ignoruoja“). Jums nieko kito nelieka, kaip vėl įsižeisti ir pykti toliau.

Čia atsiveria dar vieni spąstai. Regis, kas čia tokio. Pasakėte vieną kartą, kitą, susikrovėte daiktus ir išėjote ieškoti kito, dėmesingesnio ir rūpestingesnio partnerio. Tačiau savimi nepasitikintis žmogus bijo. Jis pasirengęs kentėti tokį elgesį su savimi, nes netiki savo jėgomis, netiki, kad gali išgyventi vienas, savarankiškai. Jis prisigalvoja pateisinimų: bendras būstas, daugiau nėra kur gyventi, vaikai, finansinė priklausomybė ir pan.

Kaip išeiti iš užburto rato?

Reikia suvokti vieną dalyką: jeigu jūs nuolat įsižeidžiate dėl kito, tai jūs esate silpnesni už tą žmogų. Esate silpni, nes emociškai priklausote nuo to žmogaus, kuris gali versti jus kentėti. Tai jis, o ne jūs valdote jūsų vidinę būseną.

Reikia stiprinti savo pasitikėjimą savimi ir savivertę. Jei ir toliau būsite nepasitikintys savimi, jus skriaus visi ir bet kokia proga.

Be to, verta įsidėmėti, kad dažnai įsižeidžiantys paprastai jaučia užuojautą sau, mėgsta savęs pagailėti. „Aš juk viską teisingai darau, atiduodu, ką tik galiu, visas jėgas išeikvoju, o mainais nieko negaunu. Už ką man tokia lemtis?“

Reikia liautis savęs gailėtis, nes gailintis savęs jaučiasi menkysta. Tarsi pats žmogus paimtų savo savivertę ir išmestų ją į šiukšlyną.