Vargu ar atsirastų žmogus, kuris nė karto gyvenime neuždavė sau tokių klausimų: kaip viską suspėti, kaip nuveikti daugiau, kaip susidoroti su daugybe darbų. Yra parašyta daug straipsnių ir net mokomųjų knygų, kuriose bandoma atsakyti į šiuos klausimus, mokymai švietimo lygmeniu, kurie atsakytų į šiuos klausimus. Ir vis dėlto universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems, nėra.
Tačiau yra vienas esminis dalykas, kuris tikrai gali supaprastinti gyvenimą, jei jau pavargote nuo amžino skubėjimo ir nepasitenkinimo savimi, kad „nieko nespėjate“ ir nepasiekiate trokštamų rezultatų, neįgyvendinate visų savo užsibrėžtų tikslų.
Tas esminis dalykas yra efektyvus gyvenimo procesų valdymas, kurį galima trumpai apibūdinti kaip principą: „Nuo sąrašo prie tvarkaraščio.“
Paprastai žmonėms, kurie ieško būdų, kaip per dieną nuveikti daugiau, rekomenduojama sudaryti darbų sąrašą, kad galėtų geriau apžvelgti savo ketinimus.
Ir vis dėlto darbų sąrašas yra atviras sąrašas, be sistemos, be struktūros, kuriame niekas su niekuo nesusiję. Ir šis sąrašas turi būti primestas objektyviausiam ir griežtai ribotam parametrui – laikui (pavyzdžiui, paros laikui).
Atrodytų, kad viskas paprasta, yra bendras paros laikas, sudarome darbų sąrašą ir imamės darbo, dėliodami kryžiukus prie atliktų užduočių. Deja, daugeliu atvejų ši sistema neveikia taip, kaip norėtume. Ir tik dėl vienos priežasties – dėl ryšio su laiku trūkumo.
Į darbų sąrašą galima įtraukti šimtus užduočių. Jis bus savavališkas, jam negalios jokie koreliacijos kriterijai, išskyrus tai, kad žmogus tiesiog nusprendė, jog šiandien jam reikia atlikti tai, kas yra sąraše. Todėl jo įgyvendinimas dažniausiai taip pat būna įmanomas tik to žmogaus galvoje. Kol nėra „koreliacijos kriterijų“, tol nėra ir sąlyčio su realybe, tol nebus patenkinamo rezultato.
Todėl prasminga pereiti nuo sąrašo prie tvarkaraščio. Abu žodžiai panašūs, bet turinys radikaliai skiriasi.
Tvarkaraštis yra struktūra, žingsnių seka ir, svarbiausia, jis susietas su laiku. Neįmanoma sudaryti tvarkaraščio iš milijono užduočių, nes greitai paaiškės, kad jos netelpa į dienos dydį.
Akivaizdu, kad tvarkaraštis labai lengvai leidžia nustatyti natūralias žmogaus galimybių ribas per laiko vienetą. Jis leidžia įvertinti, kiek, kada ir kokių pastangų geriausia įdėti, kaip, kada ir ką organizuoti (sutalpinti į dieną).
Sudarius teisingą tvarkaraštį, iš tiesų tampa įmanoma valdyti daugiau, viską daryti geriau, saikingai ir suprantamiau sau.
Neįmanoma apgauti laiko, neįmanoma apgauti realybės, todėl neįmanoma apgauti ir tvarkaraščio. Jei jis sudarytas iškreiptai (remiantis iliuzijomis apie „daugiau darbų nuveikimą“), tai pati realybė žmogui parodys jo suvokimo ribotumą ir nenuoseklumą. O vienas iš kokybiško tvarkaraščio ypatumų yra jo lankstumas, t. y. galimybė ką nors pašalinti, pridėti ar pakeisti, nesugadinant kokybės.
Jei norite padidinti savo produktyvumą ir efektyvumą, atsisakykite sąrašų ir sukurkite tvarkaraštį, jį išbandykite, tobulinkite ir įsipareigokite naudotis juo reguliariai.
Šis įgūdis reikalauja rimtų savęs, savo savybių ir gebėjimų pažinimo. Todėl jam suformuoti prireiks tam tikro laiko. Bet užtat pasiekti rezultatai džiugins jus vis labiau ir stiprins pasitikėjimą savo jėgomis bei savo vertės pojūtį.
