Kartais atsiduriame santykiuose, kurie kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo, tačiau negalime suprasti, kas vyksta ne taip. Užuot pažvelgę tiesai į akis, pradedame viską nurašyti savo nesaugumui, sakydami, kad tai tik vidinės baimės ir spėliojimai. Juk sunku pripažinti, kad artimas žmogus, kuriuo pasitikime ir kurį laikome draugu, iš tiesų tik apsimeta, kad mums rūpi – tik todėl, kad jam kažko iš mūsų reikia.

Iš pradžių viskas atrodo tobula

Taip dažnai nutinka darbe: atsiranda draugystės jausmas, suartėjate, o paskui – nepastebimai – iki nakties sėdite prie kažkieno kito projekto, nes kolegą ištinka „emocinė krizė“ ir „viskas krenta iš rankų“.

O tu esi draugas, negali atsisakyti. Projektas baigtas, ir staiga tavęs nebekviečia kavos, o tu sėdi vienas ir galvoji: kas su manimi negerai? Atsakymas paprastas – su jumis nieko blogo. Tiesiog susidūrėte su žmogumi, kuris įpratęs savo problemas spręsti kitų sąskaita.

Dėmesio ženklai

Kartais tokie žmonės daro mažus gestus, pavyzdžiui, dovanoja gražų suvenyrą ar smulkmeną su istorija – ne todėl, kad jiems iš tiesų rūpi, bet kad paskui negalėtumėte atsisakyti jiems atsilyginti. Šios „dovanos“ yra savotiška investicija, kad vėliau atsipirktumėte laiku, pastangomis ir emocine parama.

Domėjimąsi rodo tik tada, kai būtina

Jie visada imasi iniciatyvos bendrauti. Jei jums reikia paramos, jie dingsta. Tačiau vos tik jie turi laisvo laiko ar prašymą, jie yra šalia. Jums padėjus, jie vėl dingsta. Jei susiduriate su sunkumais, daugiausia jie pagiria jus už atsparumą, sakydami, kad galite susidoroti.

Jie nesidomi jūsų gyvenimu

Net jei santykiai tęsiasi metų metus, jie neprisimena jums svarbių įvykių, nesvarbu, ar tai būtų gimtadienis, ar pasiekimas, į kurį ilgai ėjote. Priežastis paprasta – jie nesiekia jūsų pažinti. Juos domina tik jų pačių nauda.

Ignoruoja jūsų ribas

Jie gali „nutekinti“ jums savo problemas be įspėjimo, susitikimą išnaudodami kaip asmeninės terapijos seansą. Jie gali būti skeptiški, kai pasakysite, kad reikia kreiptis į specialistą – kam mokėti psichologui, kai jūs esate jiems?

Jie taip pat gali pamiršti grąžinti daiktus, pasiskolinti pinigų ir „prarasti atmintį“. Tai aiškūs signalai, kad jūsų asmeninių ribų nepaisoma.

Vienpusis žaidimas

Jūs visada esate pirmas arba pirma – rašote, kviečiate, rūpinatės, pritariate. O mainais į tai? Tyla. Jiems patogu: tu stengiesi, jie gauna. Tai tipiškas vienpusis žaidimas.

Jūs visą laiką už juos mokate

Iš pradžių tai atrodo atsitiktinai: pamiršta piniginė, sunkus laikas, nedidelės išlaidos. Bet jei tai kartojasi – tavimi tiesiog naudojasi. O kaltė ir baimė prarasti santykius neleidžia jums sustoti.

Ką daryti?

Normalūs santykiai grindžiami abipusiškumu, o ne vienpusišku davimu. Pagrindinis pavojaus signalas yra vidinis diskomfortas. Jei jaučiatės nejaukiai, nemaloniai, trūksta jėgų – vadinasi, laikas ką nors keisti.

Dažnai tokios situacijos susiklosto žmonėms, kurių asmeninės ribos yra neryškios. Tiems, kurie nuo vaikystės įpratę slopinti savo norus ir kitų žmonių interesus iškelti aukščiau savųjų, sunkiau pasakyti „ne”. Tačiau tai galima ir reikia pakeisti – dirbant su savimi arba kreipiantis į specialistą.

Yra du būdai, kaip plėtoti įvykius:

– pasinaudokite situacija kaip galimybe išmokti kalbėti apie savo jausmus, pastebėti manipuliacijas ir įtvirtinti savo ribas. Galite net įsivaizduoti, kad išgyvenate treniruotę – kaip žaidime.

– Arba ir toliau apsimesti, kad viskas gerai, tikėdamiesi, kad asmuo pasikeis.

Ir atminkite: jei jaučiatės nepatogiai dėl kieno nors prašymo – nereaguokite iš karto. Pasakykite, kad jums reikia apie tai pagalvoti. Tai suteiks jums laiko suprasti, ar tikrai norite tai padaryti.

O jei bijote pasakyti „ne“, pagalvokite: ar jums reikia draugo, kuris dingtų, kai jums prireiktų pagalbos?