Kontroliuojanti ar besirūpinanti mama?

Kaip atskirti mamos rūpestį nuo kontrolės

„Ji juk norėjo tik gero“, „Ji dėl manęs pergyvena“, „Ji tiesiog rūpinasi“ – šias frazes jūs tikriausiai ištarėte šimtus kartų, pateisindami mamos įkyrumą. O viduje – sunkus jausmas: jautėtės sugniuždyti, įskaudinti ar supykę. Ir jautėtės kalti dėl šių jausmų.

Šiandien panagrinėsime aiškų požymį: kur tikras rūpestis, o kur kontrolė, užmaskuota kaip meilė. Ir svarbiausia – kaip į tai reaguoti be dramos ir kaltės jausmo.

Pagrindinis požymis, kuris viską paaiškina

Yra vienas paprastas klausimas, padedantis rūpestį nuo kontrolės. Jis skamba taip:

„Ar mama, priimdama sprendimus, atsižvelgia į jūsų norus?“

  • rūpinimasis: mama siūlo pagalbą, klausia, ar tos pagalbos jums reikia, ir gerbia jūsų atsakymą. Net jei jai nepatinka jūsų pasirinkimas, ji jį priima, nes esate suaugęs žmogus.
  • kontrolė: mama reikalauja elgtis savaip, neklausdama jūsų nuomonės. Ji „geriau žino“, „geriau mato, ko jums reikia“. Jūsų atsisakymas suvokiamas kaip asmeninis įžeidimas, ir jūs atsiduriate „nedėkingų kiaulų“ pozicijoje.

Pavyzdys iš realaus gyvenimo:

  • rūpinimasis: „Dukrele, matau, kad esi pavargusi. Leisk man savaitgaliui pasiimti anūkus, jei nori.“
  • kontrolė: „Aš savaitgaliui pasiimsiu anūkus, nes tau reikia pailsėti. Ne, aš apie tai nediskutuoju, tu tiesiog pervargusi ir jau pati nesupranti, ką kalbi.“

Jaučiate skirtumą? Pirmuoju atveju jūs turite pasirinkimą. Antruoju – pasirinkimas iš jūsų atimtas.

Kodėl mes painiojame rūpestį ir kontrolę (ir kaltiname save)

Kontroliuojančių motinų vaikai dažnai gyvena su dvejopu jausmu: „Ji juk stengiasi… bet man blogai.“ Ir tada prasideda vidinis dialogas:

  • „Galbūt aš per daug jautri?“
  • „Ji juk mama, ji pikto nelinki.“
  • „Esu nedėkinga/nedėkingas, jeigu dėl to pykstu.“

Tai vadinama „gaslighting“ – kai realūs jausmai nuvertinami per „gerus ketinimus“.

Tiesa yra ta, kad kontrolė neturi nieko bendra su meile. Kontrolė susijusi su mamos nerimu. Ji negali susidoroti su savo nerimu, todėl bando kontroliuoti jus. Tačiau problema ta, kad malšindami jos nerimą, jūs sugriaunate savo gyvenimą.

Ką daryti, jei suprantate, jog tai kontrolė

1. Nustokite teisintis

Garsiai pasakykite sau: „Tai ne rūpestis. Tai kontrolė. Ir aš turiu teisę jaustis blogai, kai esu kontroliuojamas.“ Pyktis ir susierzinimas reaguojant į kontrolę – sveika reakcija, o ne „nedėkingumas“.

2. Atgaukite savo veto teisę

Jums nereikia taikstytis su tuo, kas jums primetama, net jei tai daroma „iš širdies“. Riba prasideda nuo frazės: „Aš to nepasirinkau. Aš tai renkuosi dabar.“ Jūsų noras yra toks pat svarbus kriterijus, kaip ir jūsų mamos nuomonė.

3. Nustokite aiškinti

Kai sakote „ne“, jums nereikia aiškinti, kodėl. Kuo daugiau paaiškinimų pateikiate, tuo labiau jūsų mama juos mato kaip silpnąją vietą, į kurią galima smūgiuoti. Paprasto „Ne, mama, tai neįeina į mano planus“ yra daugiau nei pakankamai.

4. Atsikratykite atsakomybės už mamos jausmus

Mama gali įsižeisti. Ji gali būti nusiminusi. Ir tai jos asmeninė patirtis, o ne jūsų problema. Jūs neprivalote jos linksminti, raminti ar gelbėti nuo liūdesio. Jos, kaip suaugusios moters, užduotis – susidoroti su faktu, kad dukra ar sūnus gyvena savo gyvenimą.

Kontrolė visada maskuojama kaip rūpestis, tačiau viduje palieka bejėgiškumo ir kaltės nuosėdas. Išaugti iš „gero vaiko“ į „suaugusį žmogų“ – reiškia išmokti atskirti šiuos du dalykus ir pasirinkti save. Net jei jūsų mamai šis pasirinkimas nepatinka. Ypač jeigu jai nepatinka. Nes jūsų gyvenimas priklauso jums, o ne jai.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *