Daugelis nerimastingų mamų bijo auginti neurotišką vaiką. Kas svarbiausia auginant vaiką? Yra daug subtilybių, kurios daro įtaką vaiko vystymuisi. Jas būtų galima aprašinėti be galo. Norėčiau pabrėžti pagrindinius dalykus.

Koks yra pagrindinis vaiko traumos šaltinis? Pagrindiniai auklėjimo tipai, kurių reikėtų vengti, yra pernelyg didelis globojimas ir perdėtas atlaidumas. Panagrinėkime kiekvieną iš jų išsamiau.

Perdėtas globojimas neleidžia vaikui ugdyti savarankiškumo. Augdami tokie vaikai lieka infantilūs, nesugeba patys spręsti problemų ir prisitaikyti prie juos supančio pasaulio.

Vaikai, auginami tokioje aplinkoje, nėra pasiruošę susidurti su realiu pasauliu, kuriame nebus kitų žmonių, kurie padėtų jiems išspręsti problemas.

Perdėtas globojimas neleidžia vaikui savarankiškai įgyti patirties ir tinkamai išbandyti realybės. Daugeliu atvejų pernelyg globėjiškos mamos yra perdėtai nerimastingos. Tai tiesioginė žinia vaikui: pasaulis yra nesaugus. Turime bijoti ir būti atsargūs visa ko atžvilgiu.

Kadangi savarankiški problemų sprendimo ir pasirinkimo įgūdžiai nėra išugdyti, vaikas išlieka priklausomas ir suaugęs. Ši priklausomybė nebūtinai yra nuo mamos ir tėčio, bet nuo partnerių ir draugų. Kartais nueinama iki tokio lygio, kad žmogus, suaugęs, klausia patarimo, kokius apatinius pirkti.

Kita nesėkmingo auklėjimo forma yra perdėtas atlaidumas. Čia situacija yra visiškai priešinga. Tėvai neskiria pakankamai dėmesio vaiko supažindinimui su išoriniu pasauliu.

Vaikas gimsta šiame pasaulyje visiškai priklausomas ir neprisitaikęs prie gyvenimo. Vaikams reikalinga tinkama tėvų priežiūra ir dėmesys.

Tėvai, turintys didelę patirtį, turėtų vaikui suteikti realų pasaulio vaizdą, parodydami, kur yra pavojus, o kur saugumas. Tuo pačiu metu jie turėtų suteikti vaikui amžių atitinkančią atsakomybę.

Deja, neretos istorijos, kai vaikas prisiima atsakomybę, viršijančią jo amžių. Nuo mažens jie pradeda būti atsakingi už savo saugumą, mitybą, priežiūrą ir pan. O kartais jie tampa savo tėvų tėvais visame kame.

Nuo mažens vaikai pradeda priimti sprendimus, kuriuos turėjo priimti jų tėvai. Jie pradeda elgtis kaip tėvų psichologai, gelbėdami juos, saugodami nuo kitų.

Kadangi tėvai nesuteikia tinkamo grįžtamojo ryšio, vaikas pats mokosi gyvenimo pamokas. Pasaulis suvokiamas kaip pavojingas, chaotiškas ir nenuspėjamas. Kiti žmonės suvokiami kaip nepatikimi, jais negalima pasikliauti ir pasitikėti.

Tokie vaikai tampa pernelyg savarankiški ir bijo susidurti su savo pažeidžiamumu.

Tai kaipgi reikėtų auklėti vaikus? Du pagrindiniai principai:

• meilė, rūpestis ir dėmesys
• laisvė

Svarbu pagauti ribą tarp perdėto globojimo ir atlaidumo. Neduokite vaikui daugiau atsakomybės, nei jis gali pakelti, bet visiškai neapribokite jo laisvės ir nepriimkite sprendimų už jį.

Tėvų užduotis – supažindinti vaiką su išoriniu pasauliu. Pavyzdžiui, žaidžiant smėlio dėžėje, svarbu paaiškinti bendravimo su kitais vaikais taisykles. Neimkite kitų žmonių žaislų be leidimo ir pan. Paaiškinkite svarbiausią priežastį, kodėl taip yra. Kokios bus pasekmės, jei vaikas tai padarys?

Ir svarbiausia, suteikite jiems pasirinkimo laisvę. Jie gali jūsų klausytis arba gali elgtis savarankiškai. Tai suteikia jiems galimybę savarankiškai išbandyti realybę ir susikurti savo požiūrį į pasaulį.

Paimdamas kažkieno kito kastuvėlį, vaikas susidurs su neigiamu pasaulio grįžtamuoju ryšiu ir padarys išvadas. Tuomet jam reikės tėvų meilės ir palaikymo. Taip, situacija nemaloni, ir vaiką reikia palaikyti, bet ne spręsti jo problemas už jį.

Tokio auklėjimo dėka vaikas išmoksta pasitikėti savo tėvais. Vaikas tinkamai vertina pasaulį ir gerai išmoksta save reguliuoti.

.